Jorė ruošiasi į darželį: Didžioji diena

Jorės Didžiojoje dienoje dalyvavo visi jos artimiausi žmonės: mama, tėtis ir brolis. Jau kelias pastarąsias savaites Jorė visiem kvaršino galvas dėl to kaip ji nori eiti į darželį. "Ten bus daug mergaičių, draugių.. daug žaislų.. auklėtoja bus.. aš šoksiu su mergaitėm" - tokia Jorės vizija apie darželį :) 

Tad ir tą Rugsėjo pirmąją, pirmas sakinys nuskambėjęs ryte iš Jorės lūpų buvo: "noriu į daželį" :) Išgirdusi, kad ten ir važiuosim, pradėjo šokinėti, ploti rankytėm ir šaukti "valio" :) Man darėsi baugoka matant jos tokį entuziazmą, o jeigu tie jos lūkesčiai nepasiteisins ir ji nusivils darželiu..

Įžengusi į grupę surimtėjo. Nedrąsiai žvalgėsi ir bandė susivokti situacijoje. Nuvedžiau Jorę prie auklėtojos, abi prisistatė viena kitai. Jorė daug buvo girdėjusi iš mūsų apie auklėtoją, kad tai bus tas žmogus, kuris ja rūpinsis, padės pavalgyti, nusiprausti, skaitys pasaką ir pins kasytes. Mūsų mergina auklėtoją priėmė kaip savaime suprantamą "reiškinį". Įteikė jai gėles ir nužirgliojo žaisti. 

Naujų žaislų daug, veiksmo per akis. Jorė įsitaisė mergaitiškame kampelyje - stumdė vežimėlius su lėlėmis ir virė mamai arbatą :)

Susipažinome su vonios kambariu. Parodžiau Jorei kuris puodukas jos, kuris rankšluostukas jai paskirtas. Antrą kartą eidama ji jau viską pati susirado, už tai buvo pagirta auklėtojos ir auklytės. 

Stebėjau kaip elgėsi kiti vaikučiai. Matėsi ir baimingų, ir šelmiškų akyčių, bet kai tėveliai šalia - ne taip baugu. Sunkiau sekėsi kitomis dienomis, kai mažyliai keliom valandom likdavo vieni.

Pabuvę kiek ilgiau nei 1,5 val iškeliavome į brolio mokyklos šventę. 

Vėliau vykome papietauti. Nujautėme, kad teks ilgokai palaukti patiekalų. Užtrukome dvi valandas, o mūsų darželinukė užmigo čia pat bare, padėjusi galvą man ant kelių. Nieko panašaus niekada nėra buvę. Nesant galimybės pamiegot pietų miego Jorė kuo puikiausiai išbūdavo nemiegojusi. Matyt lavina naujų emocijų išvargino mūsų princesę

Bandome laikytis tradicijos: kasmet per rugsėjo 1-ąją prie jūros paleisti balioną su vaikų norais. Pernai leidome tik brolio, o šiemet jau ir Jorė paleido savąjį.

Sūnaus noras susijęs su mokslais: kad gerai sektūsi lietuvių kalba ir matematika :) Bandėm iškvosti Jorę ko ji norėtų, bet jai nelabai pavyko paaiškint žodžio "noras" reikšmę.

Brolis: "Jore, nu sugalvok norą. Ko dabar norėtum?"

Jorė:".. mmmm.. mėsytės" :))))

Kadangi man popiet reikėjo skubėti į savo naująjį darbą, tad jūrą aplankėme vakare. Spėjome ir su saule atsisveikinti.