Atšilus orams daugiau laiko praleidžiame prie vandens telkinių. Kad atostogauti būtų saugu, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti pamačius skęstantį žmogų.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Renatos Padleckienės, labai svarbu nepalikti mažamečių vaikų be priežiūros šalia vandens telkinių. Nestovėkite patys ir neleiskite vaikams žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Patariama nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį ar tą vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Įkaitę saulėje nešokite į vandenį staiga, geriau prieš tai juo apsišlakstykite.
Venkite maudynių iškart po valgio. Taip pat nepamirškite, kad vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose – draudžiama, paplūdimys – ne išimtis. Eidami į paplūdimį su savimi būtinai turėkite geriamo vandens.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite pagalbą telefonu 112. Po to apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba kokio nors daikto, kuris neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai. Labai svarbu išlikti ramiam, ištraukus žmogų paguldyti jį saugioje vietoje. Jei žmogus nepatyrė stuburo traumos, jį paguldykite ant nugaros ant lygaus ir kieto pagrindo.
Ištraukus skendusį žmogų, reikia patikrinti, ar jis kvėpuoja. Jei žmogus nekvėpuoja, būtina pradėti pradinį gaivinimą:
Atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą, atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus santykiu 30:2 (po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai).
Pradinis gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ar atsiranda gyvybės požymiai (kvėpavimas ir širdies veikla).
Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.
Pranešimas parengtas remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija.
