„Kokį darželį lankysite?“, „Negavote?“, „Kelinti eilėje?“ – tokie ir panašūs klausimai pažyra vieni kitiems tarp sostinės tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus. Ir taip jau kelerius pastaruosius metus baigiantis vasarai, startuojant naujiems mokslo metams. Tiesa, situacija su darželiais Viliuje po truputį gerėja. Laukiančiųjų eilės po truputį tirpsta.
Išplatintuose savivaldybės pranešimuose spaudai teigiama, jog šiemet į darželius pateko visi 3-7 metų vilniečiai, kad pertvarkius sostinės darželių patalpas sukurta dar 900 darželinukams. Tai išties sveikintina. Netgi labai. Tačiau....
Ką daryti auginantiems 1,5-3 metų mažylius? Kada pakankamai vietų atsiras ir jiems? Nepaprastai puiku, kad kasmet priimama vis daugiau vaikų į darželius. Bet... kieno sąskaita?... Tarkime prie darželio yra pristatomas modulinis priestatas. Suformuojamos kelios naujos grupės. Bet visi tą darželį jau lankantys vaikai dėl to įgyja tik blogesnes ugdymosi sąlygas. Jiems nepakanka vietų net lauko žaidimų aikštelėse, mat jų gi niekas nepraplečia, darželiuose dėl papildomų grupių panaikinamos sporto salės, kitokios kokybiškam vaikų ugdymuisi ir laisvalaikiui skirtos patalpos. Be to, didinamos ir pačios grupės. O dirbančių auklėtojų skaičius grupėse lieka tas pats. Ar tai normalu?
Į portalą dominančius klausimus atsako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento laikinai einanti Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjo pareigas Kristina Cibulskytė.
Kalbant apie lopšelio amžiaus vaikučius, vietų jiems vis dar nepakanka. Ar tėvams ir toliau reikės juos leisti į privačias įstaigas arba samdyti auklę? Kokia yra savivaldybės pozicija ir realūs veiksmai šiuo klausimu?
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, vykdo modulinių priestatų statybos procedūras prie 12 ikimokyklinių ugdymo įstaigų (Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvinėlis”, Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė”, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės”, Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė”, Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis”, Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka”, Vilniaus lopšelio-darželio „Papartis”, Vilniaus lopšelio-darželio „Strazdelis”, Vilniaus lopšelio-darželio „Medynėlis”, Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas”, Vilniaus lopšelio-darželio „Vandenis” ir Vilniaus Volungės darželio-mokyklos), įsikūrusių rajonuose, kuriuose stebimas didžiausias ikimokyklinio ugdymo poreikis. Tokiu būdu kiekviename iš dvylikos darželių bus sukurta po 6 naujas ikimokyklinio ugdymo grupes. Įgyvendinus modulinių priestatų prie esamų darželių projektą, planuojama įsteigti apie 1 440 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų.
Taip pat numatyta 4 lopšelių-darželių statyba Pilaitėje, Pašilaičiuose ir Verkių seniūnijose. Tokiu būdu ikimokyklinio ugdymo paslauga būtų suteikta dar apie 1000 vaikų. Šiuo metu remontuojamas savivaldybės patalpos (Minties g. 1 bei Vokiečių g. 13), kuriose planuojami 8 grupių lopšeliai-darželiai (papildomos 320 vietų). Įgyvendinus minėtas priemones, tikimasi, kad ikimokyklinio ugdymo paslauga bus suteikta visiems norintiems ir eilėje nebeliks laukiančiųjų.
Asmeniškai iš savo kolegų aplinkos žinome, kad darželiuose vietų kartais negauna net tie vaikučiai, kurie turi vyresnius, tą patį darželį jau lankančius broliukus ar sesutes. O juk priėmimo į darželį tvarkoje numatyta: „Vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią Įstaigą, pirmumo teisė įsigalioja iškart. Prioritetas taikomas tik toje pačioje Įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo". Kaip paaiškintumėte tokią situaciją?
Eilės sudaromos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu. Brolis/sesuo yra tik vienas iš prioritetų, kuris yra lygiavertis kitiems prioritetams (vaikams, kurių abiejų tėvų (globėjų) arba vieno iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu; vaikams, kurių vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus; vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje; vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio). Visi prioritetai yra lygiaverčiai ir sumuojami. Gali būti, kad kiti vaikai turi daugiau prioritetų ir eilėje stovi aukščiau už turinčius tik 1 prioritetą (šiuo atveju-darželį lanko brolis/sesuo), tačiau tokie išimtiniai atvejai svarstomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo grupėje vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti, ir jei tik įstaigoje yra laisvų vietų, broliukas/sesutė perkeliami.
Jei prie darželio pristatomas modulinis priestatas, lankančiųjų ikimokyklinę įstaigą ženkliai padaugėja. Bet ar dėl to nenukenčia teikiamos paslaugos kokybė? Juk žaidimų aikštelės lauke – ne guminės, aktų salė – taip pat. Kai kurių darželinukams reikalingų patalpų, pvz. sporto salės, apskritai nebelieka... Kiek dėmesio šiuo klausimu yra skiriama vaikų ugdymo ir ugdymosi kokybei? Ar tai nesvarbu absoliučiai - tėvams reikia tik džiaugtis, kad jų vaikas pagaliau gavo išsvajotą vietą?
Ilgametė stebėsena rodo, kad Vilniaus miesto darželiuose metinis vaikų lankomumas siekia tik apie 65 proc. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną net trečdalis turimos ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros yra paprasčiausiai neišnaudojama. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse vaikų skaičius didinamas 3 vaikais ir planuojama priimti papildomai 630 naujų pedagogų, kurie dirbs pagrindinės ugdomosios veiklos metu, skirs daugiau dėmesio vaikams, gerės vaikų ugdymo kokybė. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2052 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklų pareigybių pavyzdinių normatyvų sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų pareigybių pavyzdinių normatyvų sąrašas. Jeigu grupėje vaikų būtų mažiau negu 23, auklėtojų darbo krūvis bus paskirstomas lanksčiai: antroji auklėtoja galėtų pavaduoti sergančias auklėtojas, dirbti grupėje kur yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.
Fizinis ugdymas puikiai organizuojamas lauke, darželiai turi aktų sales, kurias išnaudoja vaikų aktyviam ugdymui.
P.s. Ką gi, sostinės savivaldybės už ikimokyklinį ugdymą atsakingų asmenų atsakymai – aiškūs, kaip visada dalykiški ir žadantys daug gero. Tikėkimės taip ir bus. Telieka viltis, kad vaikų ugdymo kokybė dėl naujų savivaldybės sprendimų nesuprastės, kad netruks ir auklėtojų. Nes kol kas pedagogų dalyje Vilniaus darželių vis dar nepakanka.... Deja. O rugsėjis jau prasidėjo.
