Kaip be dovanų karštligės laukti Kalėdų?

Kartais atrodo, kad didžiausią mūsų gyvenimo dalį sudaro laukimas – spūsčių, eilių, darbo, nuobodžių pamokų ir paskaitų pabaigos, vasaros, atostogų, laimės, geresnio gyvenimo, vakarienės, filmo pradžios... Galima susimąstyti: tai kada gi gyventi?

Laimė, metuose yra laikotarpis, kada laukimas – vertingas ir ypač malonus. Tai – Adventas. Metas, kada oras prisipildo švelnios gražiausios metų šventės nuojautos, o mieste mirksinčios lemputės dar labiau sustiprina laukimą.

Tačiau kasdieniai rūpesčiai trunka iki pat gruodžio dvidešimt penktosios, tad šventinė nuotaika gali lengvai išgaruoti iš galvos. O juk taip prarandama Kalėdų prasmė!

Kalėdų senelis – tik vienas Kalėdų atributas, simbolizuojantis vieną gražiausių šventės aspektų – dosnumą. Visame pasaulyje šventiniu laikotarpiu stengiamasi daugiau aukoti labdarai, skirti laiko geriems darbams, pavyzdžiui, vargšų lankymui. Ir, žinoma, dovanojamos dovanos. Ne tik artimiesiems, bet ir šiaip aplinkiniams – kad būtų prisidėta prie bendros šventinės atmosferos.

Nepaisant šventinių linksmybių, Kalėdų laikotarpis visada buvo susikaupimo ir rimties metas, kada stengiamasi kuo daugiau laiko praleisti su šeima.

Tikriausiai dauguma girdėjo (o kas negirdėjo, gali susipažinti ir supažindinti vaikus) apie Ebenezerį Skrudžą, kuris Kalėdų nešventė, jas niekino ir tik po trijų dvasių apsilankymo ir pamokymų suprato savo elgesio pragaištingumą. Skrudžas – tai meistriškai atvaizduotas niurgzlys iš 1843 metais išleistos Čarlzo Dikenso knygos „Kalėdų giesmė“. Šis kūrinys tapo kalėdinių skaitinių klasika, skatinanti apmąstyti artėjančią šventę, sulėtinti tempą ir atminti, dėl ko viskas vyksta iš tikrųjų.

„Kalėdų giesmėje“ subtiliai aprašoma gailestingumo, dosnumo ir geravališkumo nauda. Šykštųjį Skrudžą aplanko trys dvasios, ir kiekviena jų parodo, ką jis prarado, galvodamas tik apie pinigus. Apimtas širdgėlos Skrudžas skuba pasitaisyti – juk tai padaryti niekada nevėlu. Ir jam pavyksta! Optimizmas, gerumas bei, žinoma, kalėdinė dvasia daro knygą įdomią vaikams ir suaugusiesiems.

Šiuolaikinės Kalėdos gerokai skiriasi nuo švęstųjų XIX amžiuje, tačiau vertos išlaikyti jų geranorišką dvasią. Adventas – puikus metas paaiškinti vaikams dosnumo ir geraširdiškumo naudą, o ir patiems tėveliams prisiminti, kaip smagu duoti, o ne tik imti. Visos šeimos ekskursija į gyvūnų prieglaudą, vaikų namus ar labdaringą mugę praskaidrintų dieną ir turėtų neįkainojamą vertę. O vakare lauktų knyga...

Evelina Žičkutė