Vaikų blogi įpročiai neramina tėvus. Jie nori sužinoti, kaip su jais kovoti, o ne kodėl jie atsiranda.
Pradėkime nuo pradžių. Blogas įprotis vaikui – tai pasikartojantis motorinis veiksmas, realizuojantis emocinę būseną. Blogas įprotis – tai tam tikras emocinės pusiausvyros sutrikimas.
Blogu įpročiu vaikas gauna malonumą, nusikratydamas emocinių išgyvenimų. Kitaip sakant, jeigu vaikui atsiranda vienas ar kitas blogas įprotis, tai signalas, kad kažkas ne taip. Ir kovoti reikia ne su pačiu įpročiu, o su jo atsiradimo šaltiniu.
Įprotis greitai atsiranda, bet ne taip lengva jo atsikratyti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai turi tokių blogų įpročių kaip piršto čiulpimas, nagų graužimas, o taip pat vaikiškas onanizmas.
Tačiau į šiuos ir kitus įpročius derėtų rimčiau atkreipti dėmesį tik vaikučiui sulaukus trejų metų, iki tol vaikas ima pažinti savo kūną, nors būna ir išimčių…
Kalbant apie vaikų onanizmą, jis neturi nieko bendro su suaugusių. Šį įprotį linkusios įgyti mergaitės. Jis ne visada matomas aplinkiniams – mergaitė gali tiesiog nežymiai trintis į kėdę, prispausdama kojytes, o žvilgsnis kur nors klaidžioja.
Norint neprovokuoti šio įpročio, geriau neguldykte vaikučių nuogų arba ankštomis kelnaitėmis, ir nepalikite vaikučio miegoti vieno su išjungta šviesa. Jeigu užtikote vaikutį su šiuo blogu įpročiu, stenkitės tylėdami apmauti kuo greičiau kelnaites ir sudominti užsiėmimu.
Dieną vaikas turi gauti kuo daugiau emocinio kontakto su tėvais ir daug dėmesio. Jokiu būdu nereikia vikučio bausti už tai. Padėti surasti įpročio priežastį ir kovoti su juo gali tik specialistas.
