Visus visus - dar kartą su RUGSĖJO 1-ąja! Šiandien į mokyklas ir darželius pabiro maži ir dideli. Pirmą kartą mokyklos ir darželio slenkstį peržengusių vaikų laukia nemaži išbandymai.
Neretai taip būna, kad vaikas, kuris namie buvo peštukas, pradėjęs lankyti darželį, tampa uždaras, tylus, na o tylene buvusi mergaitė, ima staiga ir suaktyvėja, tampa linksmesnė ir pan. Su ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" pedagogėmis Aliona Garbėniene, Indre Šeškevičiūte, psichologe Saulena Koviene kalbamės apie tai - kaip gali pasikeisti vaiko elgesys pradėjus lankyti darželį? Ar normalu, kad jis pasikeičia ir ima elgtis ne taip kaip anksčiau? Ar verta sunerimti? Kiek tam daro įtakos bendraamžiai, auklėtojos? Kiek gali užtrukti pats adaptacijos laikotarpis?
Konsultuoja Saulena Kovienė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" psichologė:
„Pasikeitęs vaiko elgesys pradėjus lankyti darželį yra gana dažnas reiškinys ikimokyklinukų tarpe. Iki tol vaiko gyvenime buvo tik namai, kur visada yra tėvai, kur jis jaučiasi saugus, kur bene visas dėmesys priklauso jam vienam. Ir staiga jo pasaulyje atsirado DARBAS, t.y. darželis, kuriame jis praleidžia didžiąją savo dienos dalį. Pabandykite atrasti skirtumus tarp namų ir darželio aplinkos ir viskas kaip mat paaiškės.
Namuose, idealiu atveju, jis yra vienas mažylis, kuriam nereikia dalintis dėmesiu, dienos ritmas dažnai yra derinamas prie vaiko ir visų namiškių gyvenimai sukasi apie vaiką. Darželyje tai išnyksta. Vaikas tampa vienu iš daugelio, kas yra išbandymas mažytei besiformuojančiai asmenybei. O kaip mus veikia iššūkiai? Dažniausiai padeda savyje atrasti naujus resursus, naujas asmenybės savybes, naujas elgesio strategijas. Taip tyli mergaitė tampa aršia kovotoja už savo teises. Žinoma, į iškilusius iššūkius galima sureaguoti ir priešingai – užsisklęsti.
Kartais vaikui reikia laiko, kol jis randa savyje jėgų ir sugebėjimų prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo. Tada jam atrodo saugiau pabūti stebėtoju. Ir nieko nuostabaus, kad aktyvus berniukas kurį laiką pabus tylus ir nepastebimas grupėje.
Kuo gali padėti suaugusieji? Svarbu empatiškai stebėti savo vaiką, nes gali būti, kad atrasdamas naujas elgesio strategijas vaikas „pasiklys“. Vaikas iki penkerių metų dar negali suprasti taisyklių – įgyja tik tam tikrus įgūdžius, kurie yra pastiprinami jo aplinkos. Jei pastebite, kad jūsų mažylis atrado labai šaunią ir adaptyvią strategiją reaguoti jam naujose situacijose, atkreipkite dėmesį, pagirkite vaiką.
Tuo tarpu netinkamo elgesio pasikartojimą retinti galite neigiamu dėmesiu – paaiškinkite vaiko amžiaus tarpsniui prieinama kalba, kad toks elgesys netinkamas, skaudinantis. Ir tikrai nesijaudinkite, kad jūsų vaikas „sugedo“. Tai jam pereinamasis laikotarpis, kurio metu mažylis ieško savęs. Viskas nusistovės ir jis taps ne tik toks vaikas, koks buvo iki darželio, bet dar tvirtesnis, gabesnis ir prisitaikęs gyventi naujomis ir kintančiomis sąlygomis.“
Aliona Garbėnienė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" pedagogė:
„Visiškai normalu, kad vaiko elgesys pasikeičia adaptacijos periodu. Jis gali tapti triukšmingesniu arba uždaresniu, priklausomai nuo jo individualių savybių ir paruošimo eiti į darželį. Vėliau pradeda formuotis mažylio bendravimo įgūdžiai su vaikais. Ir šiuo laikotarpiu svarbu, kad patyręs ir empatiškas suaugęs būtų šalia bei lavintų tinkamus bendravimo gebėjimus: parodytų kaip užmegzti kontaktą, paprašyti žaisliuko, išspręsti konfliktinę situaciją.
Jei vaikas linksmas ir aktyvus tai signalas, kad viskas tvarkoje. Jis jaučiasi mylimas, gerbiamas, vertinimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei elgesys keičiasi ne į gerąją pusę, pavyzdžiui, vaikas praranda savigarbą, norą veikti, tampa agresyviu arba uždaru. Jei vaikas jaučiasi blogai, svarbu išklausyti jį, suprasti. Uždaras elgesys neretai parodo, kad vaikai nepasitiki aplinka, žmonėmis, nesijaučia saugus ir vertinamas. Priežastis gali būti kaip netinkama aplinka darželyje, taip ir pokyčiai šeimoje.
Viena iš darželio užduočių – ugdyti bendravimo įgūdžius, pasitikėjimą savimi. „Peštukas“ turi išmokti savo nepasitenkinimą išreikšti neskaudindamas kitų, o tylus, nedrąsus vaikas - įgyti atsparumo ir gebėti pasakyti savo nuomonę. Ir vienas, ir kitas vaikas turi jaustis saugūs.“
Indrė Šeškevičiūtė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" pedagogė:
„Kiekvieno vaiko adaptacija yra individualus atvejus. Tai priklauso nuo vaiko individualių savybių, jo charakterio, temperamento, būdo bruožų. Taip pat, tam įtakos turi ar dažnai vaikas patekdavo į nepažįstamą aplinką, noriai bendrauja ir pasilieka su seneliais, draugais ar aukle tuomet kai tėvų nėra. Tačiau reikia nepamiršti, jog kiekvienas vaikas išgyvena adaptaciją, ją išgyvena skirtingai, tad ir adaptacijos laikas yra skirtingas. Adaptacija galima suskirstyti į:
Dažniausiai adaptacija trunka 2 - 3 savaites, per kurias vaikui sunku keltis ryte, sunku atsisveikinti su tėveliais atėjus į darželį, pasitaikantis atvejis, jog vaikai teigia, jog rytoj neis į darželį.
Vidutiniška adaptacija trunka iki mėnesio – vaikui taip pat sunku keltis ryte, atvykus į darželį, ašaroja atsisveikinant su tėveliais, nuotaikų kaita, dažniau pyksta, sugrįžus iš darželio nenori paleisti tėvų.
Sunki adaptacija trunka apie pusė metų – akivaizdžiai pakinta vaiko elgesys. Itin sunku atsisveikinti su tėvais, atvykus į darželį. Vaikas dažnai serga.
Svarbu adaptacijos laikotarpiu stebėti savo vaiką, skirti jam daugiau dėmesio. Nepamirškite paklausti, kaip praėjo diena, pagirti už atliktą darbą. Verkdamas vaikas adaptacijos periodu natūraliai išsivalo nuo neigiamų emocijų, tad būkite kantrūs, leiskite vaikui išgyventi neigiamos emocijas. Rekomenduojama adaptacijos periodu vaikui žaisti judrius žaidimus. Tėveliai turi pasistengti adaptacijos metu išlikti emociškai ramūs, nes vaikai matydami nerimaujančius tėvus, perima šį elgesį ir adaptacija gali užtrukti dar ilgiau. Tad išlikite ramūs, stebėkite savo vaiką ir adaptacija vieną dieną baigsis.“
