Kūrybiškiausias laikotarpis - iki darželio
Neretai tėvai susimąsto, ar reikia su vaiku žaisti ir viską jam rodyti, pavyzdžiui, kaip piešti, kaip sudėlioti dėlionę ir pan., ar palikti vaikui visišką laisvę, kad "nesugadintume" jo, neužgožtume?
Nuo kokio amžiaus ir kuria linkme mokyti vaiką kūrybiškumo, fantazijos, o gal to net nereikia lavinti – juk vaikai, kaip sakoma, iš prigimties yra kūrybiški...?
Vieni vaikai lengvai, pavyzdžiui, sukuria kokią nors pasaką, savo dainelę, fantazuoja, sukuria savus žaidimus ir taisykles, o kiti - visai nelinkę į tai. Nuo ko tai priklauso?
"Pasak ekspertų, vaikų kūrybiškumas gali būti skatinamas arba slopinamas. Pagal vystymosi teorijas, daugumos vaikų kūrybiškiausias laikotarpis yra iki darželio, vėliau kūrybiškumas slopsta, taip pat kūrybiškumas mažėja pasiekus lytinę brandą. Vieni vaikai labai kūrybingi su ryškiu polinkiu fantazuoti, eksperimentuoti ir begaliniu noru kaip galima išsamiau "ištirti" juos supančią aplinką, kitų vaikų kūrybiškumas ne toks išreikštas", - pasakojo psichologė Vika Aniulienė.
Kūrybiškumas iš esmės yra specifinis problemos sprendimo būdas, reikalaujantis proto lankstumo, kai tradiciniai problemų sprendimo būdai neveikia.
Siekiant teisingai suprast kūrybiškumą, pasak psichologės, reikia atskirti kūrybiškumą nuo talento ir intelekto.
"Mokslininkai teigia, kad kūrybiškumas ir intelektas yra nepriklausomi vienas nuo kito, dėl to kūrybiškas vaikas nebūtinai bus aukšto intelekto. Tačiau talentui kūrybiškumas daro didelę įtaką. Tai reiškia, jog kūrybiškumas pasireiškia ne tik meno srityse, tokiose kaip piešimas, dainavimas, istorijų kūrimas, bet ir socialinėse, humanitarinėse, ekonominėse, techninėse ir kitose mokslo srityse", - Mamyčių klubui pasakojo pašnekovė.
Kas gali būt raudona?
Pagal tėvus ir mokytojus, vertinimas gali būti neobjektyvus ir nepagrįstas. Vienas objektyviausių "alternatyvių bandymų" metodas, kai užduodamas platus klausimas, pvz. 4 metų vaikui: "Kas gali būti raudona?"
Atsakymų gali būti daug, jie gali būt populiarūs ir originalūs, originalumas atsakymų gausa ir atskleidžia vaiko kūrybingumą. Psichologė pataria pabandyti patiems pagalvoti 2 minutes ir surašyti, kas gali būt raudona. Surašykit ant lapelio, o žemiau pateiksime kai kuriuos populiariausius ir originaliausius vaikų (4 m.) atsakymus.
Vaikų atsakymai į klausimą – kas gali būt raudona: vagonai, obuoliai, kareiviai, vėjaraupiai, šaltos rankos.
Suaugusiųjų vaikų idėjų priėmimas ir kūrybiškumo skatinimas gali įtakot kūrybiškumo augimą.
Kaip tėvai galėtų skatinti vaikų kūrybiškumą?
1. Sukurti vaikui aplinką, kuri leidžia vaikui tyrinėti ir žaisti, aplinka turi atspindėt suaugusiųjų pasaulį: galimybė suklysti, rizika, inovacijas ir unikalumą, paskatinimu ir pripažinimu taip pat neišvengiant šiek tiek triukšmo ir netvarkos.
2. Žaidžiant, dirbant su vaiku pasirinkti medžiagas, nereikalaujančias didelių išlaidų: popierius, pieštukai, akmenukai, smėlis, molis, sėklos, grūdai, karoliukai, kriauklės, makaronai, tešla, kremas. Vaikai išradingi ir produktyviai kūrybiškai gali panaudot šias priemones.
3. Priimt vaikų neįprastas idėjas, parodant, jog pasitikite jų sprendimo būdais. Tegul vaikas turi tiek laisvę, tiek atsakomybę spręsti savo mąstymo padarinius.
4. Naudokite kūrybingą problemų sprendimo būdą kasdieninėse situacijose. skatinkite eksperimentuoti, klausykite, ką kalba vaikas, kaip komentuoja, įsiklausykit į vaiko pastabas ir jas priimkit. Paaiškinkite, ką vaikas pastebėjo, pakartojant tai, ką išgirdot iš vaiko, užduokit daugiau klausimų apie naują patirtį. Nauji klausimai ir pastabos atsiranda tyrinėjimo procese.
5. Neribokit laiko. Suteikit pakankamai laiko savo vaikui išsiaiškinti savo galimybes ir pasireikšti kūrybiškumui.
6. Vaikams sunku būti kūrybiškiems be pavyzdžio ar įkvėpimo, tam naudokit patirtį ir prisiminimus. PVZ. aptariant iškylą gamtoje, prisimenant, kaip auga augalai, įsivaizduojant, ką jaučia dygstantis daigas ir pan.
7.Supažindinkit vaiką su daugybe problemų sprendimo būdų, plėskite akiratį pasakodami apie įvairias kultūras, įvairius žmones, mąstymo būdus. Kartu pažinkit, domėkitės ir stebėkitės pasauliu. Skatinkit vaikus išbandyt naują patirtį pagal savo amžiaus galimybes.
8. Pabrėžkite, akcentuokite procesą, o ne galutinį variantą. atsipalaiduokite ir mėgaukitės kūrybos procesu.
9. Saugokitės kūrybiškumo kliūčių: apdovanojimų (žinojimas, kad būsi apdovanotas, to nesitikint, mažina kūrybingumą, nes tai reiškia, jog darbas bus reitinguojamas, vertinamas, matuojamas), spaudimas ir priežiūra.
Ar reikalingi specialūs žaislai ir priemonės?
Ekspertai sako, kad ne. Vietoj to klausinėkite:
1. Ką darytum kitaip? Ką keistum? Kas būtu smagiau? Kas būtų saldžiau, rūgščiau?
2. Kas nutiktų jei...pvz. visi dėvėtų tokius pačius drabužius, jei niekas nesitvarkytų namų?
3. Kaip skirtingai gali būt naudojamas daiktas? Kam dar panaudotum teptuką? plaktuką? puodą? mygtuką?
4. Pasakokit pasaką po kelis sakinius, vienas pradeda, kitas tęsia.
5. Vaidmenys, pvz. vaikas suvaidina mamą, o mama suvaidina vaiką – tai labai pravartus žaidimas sprenžiant problemas, apsikeičiant vaidmenimis tam, kad pasijustum taip, kaip jaučiasi kitas asmuo.
"Iš savo asmeninės patirties dar galiu pridėti, jog norint vaiką skatint būti kūrybišku ir ugdant jo kūrybiškumą, labai svarbu pačiam mokytis būti kūrybišku ir atrasti vaiką savyje", - patarė psichologė V. Aniulienė.
