Kaip mes mokyklą rinkomės..

Apie tai kokią mokyklą pasirinkti pradėjau mąstyti tada kai Faustas iškeliavo į priešmokyklinę grupę. Reikėjo sudėlioti visus „už“ ir „ prieš“, o dar ir pasirinkti kurie „už“ svarbesni.  Pagrindiniai aspektai kuriuos reikėjo apgalvot:

• Pradinė ar progimnazija?

Čia svarsčiau ilgai.. Pradžioje buvau įsitikinusi, kad noriu, jog mano vaikas iškart turėtų galimybę lankyti progimnaziją. Faustas labai jautrus ir sunkiai išgyvenantis nesėkmes vaikas, todėl maniau, kad saugesnis variantas bus jei jis turės galimybę adaptacijos periodą išgyventi kuo mažiau kartų, t.y. pirmoje klasėje ir po to tik devintoje (kai iškeliaus į gimnaziją (tikiuosi :P)). Akis pražiūrėjau skaitinėdama įvairiausius mamų forumus, kad rasčiau atsakymą į klausimą „kas geriau“, bet kaip visada.. kiek žmonių - tiek nuomonių. Prisiskaičiau, kad pradinėse mokyklose su vaikais elgiamasi itin globėjiškai. Vėl dilema.. tai gerai ar nelabai. Per daug globojami, po to sunkiai adaptuojasi išėję į kitą mokyklą penktoje klasėje, o jei globos per mažai.. vėl didžiulis stresas pirmoje klasėje.. Galų gale, atsižvelgdama į savo vaiko padidintą jautrumą nusprendžiau, kad geriau lai jį pagloboja, o per keturis metus gal „užsigrūdins“, išmoks į nesėkmes ir sudėtingas situacijas reaguoti ramiau. Dar paprasčiau apsispręsti buvo iškėlus klausimą:

• Kas svarbiau: „gera“ mokykla ar patogus susisiekimas?

Klausimas aišku dviprasmiškas.. ką tai reiškia „gera“?  Kad ją lanko turtingų, aukštas pareigas užimančių tėvų vaikai ar, kad ten patys geriausi pedagogai, ar kad ji naujai suremontuota ar jos materialinis gerbūvis didesnis nei kitų.. Vėl sukau galvą.. Apsisprendžiau tada kai suvokiau, jog aš neturėsiu galimybės vežioti vaiką kasdien į/iš mokyklos, kad norėsiu, jog jis ugdytų savarankiškumą ir eitų į mokyklą pats (be abejo ne nuo rugsėjo mėnesio :) ). O jei eis pats, tai aš privalau sudaryti sąlygas jam pasiekti mokyklą pačiu saugiausiu įmanomu keliu. Taigi.. pasirinkimo nebeliko – liko vienintelė: Klaipėdos „Gilijos“ pradinė mokykla.

 Mūsų mokykla: kodėl ji geriausia :)

1.  Kelias. Norint į ją nukeliauti, Faustui nereiks pereiti per jokią gatvę. Labai džiaugiuosi dėl to. Nors jis puikiai žino, kad gatvę kirsti galima tik degant žaliam šviesoforo signalui, o jei jo nėra, tai tik per perėją, prieš tai įsitikinus, kad jokia transporto priemonė neartėja, bet... jie juk pirmokai.. galvelėje vėjai siaučia :) O po pamokų juk taip reikės skubėti namo pasigirti tėveliams kaip šauniai įveikė vieną ar kitą užduotį, o kur dar kiemo draugai laukiantys žaidimų aikštelėje..
2. Prailginta grupė. Nors kol kas aš dar motinystės atostogose, bet iki „atostogų“ (jei jas taip galima vadint) pabaigos liko ne taip ir daug, tad faktas, jog mokykloje yra prailginta grupė, kur vaikas gali paruošti pamokas ar užsiimti kita naudinga veikla, man labai imponavo.
3. Geros pradžios klasė. Kitas įdomus dalykas – „geros pradžios klasės“. Ilgai aiškinausi, kas tai ir tiesą sakant iki šiol tiksliai ir nesupratau kuo jos skiriasi nuo kitų – paprastų. :) Kiek mokytoja sugebėjo išaiškinti, tai jog čia vaikai mokomi pagal kažkokią amerikiečių programą, kur labai daug dėmesio skiriama mokymuisi per pažinimą (pačiupinėjimą, pabandymą, vaidybą ir pan.)..ir dar turbūt dėl to jog rinkliavos didesnės :P Beje, šioje mokykloje turėjo būti suformuotos 6 pirmosios klasės, bet kaip supratau suformavo daugiau. Tų „geros pradžios“ klasių tik dvi. Ir visi nori į jas patekti :D Turbūt kaip ir aš nežino kodėl, bet nori :) Aš internete ieškojau atsiliepimų apie mokytojas. Juk labai svarbu kas su jūsų vaiku dirbs (nors ir čia.. kiek žmonių tiek nuomonių ir dar visai nebūtinai JŪSŲ vaiko ir būtent TOS mokytojos biolaukai sutaps). Labai gerus atsiliepimus radau būtent apie šių dviejų „geros pradžios“klasių mokytojas.

Kaip mes patekome į mokyklą

Šitoj vietoj pavadinčiau save naivia :) Žinojau, kad prašymai priimti į mokyklas registruojami nuo sausio 1 d., bet tai juk ne darželis, niekas juk nepuola iš pirmos dienos.. Tikra naivuolė :) Reikia pasakyti „labai ačiū“ Fausto ikimokyklinės grupės auklėtojai, kuri paragino kuo greičiau nešti prašymą. Nubėgau sausio 9-tą dieną.. Kai paklausiau ar galima užsirašyti į geros pradžios klasę, tai man tik nusišypsojo.. BE ŠANSŲ :) Abi klasės užpildytos ir dar keli vaikai „už brūkšnio“ :) Ką gi.. užsirašėm ten kur liko vietos. Man pasiūlė užsirašyti ir „už brūkšnio“ mat netoli šios mokyklos yra meninės pakraipos mokykla, kurioje vyksta atrankiniai - stojamieji egzaminai ir kasmet taip būna, kad tie, kurie patenka ten, iš mūsų pradinės išsibraukia. Nelabai tikėjau tokiom hipotezėm, bet tiesą sakant jau nebesigilinau.. Kaip bus taip. Nežinau kokios rokiruotės ten įvyko, bet pasirodo patekome į „geros pradžios klasę“. Nežinau ar tai gerai ar ne – laikas parodys :)

Pirmoji pažintis su mokykla

Kaip ir visi būsimi pirmokai, taip ir maniškis turėjo galimybę tris dienas pabuvoti pirmoko kailyje ir susipažinti su mokytoja bei mokykla.

Pirmos dienos įspūdis: NUOBODU! NEPATIKO! Nežinojau kaip reaguot.. Paprašiau papasakot ką veikė, kas pasirodė nuobodu, bet mano didysis pasakorius nusprendė paprastai užbaigt pokalbį „ai neatsimenu“.. Beje, ši frazė dažnai nuskamba, kai paprašau kažką papasakot..

Antros dienos įspūdis: SMAGU! Rašėm, spalvinom, užduotėles sprendėm. Susiradau draugą.. Uf..mamai palengvėjimas. Gal nebus taip blogai :)

Trečios dienos įspūdis: (..nugirstas pokalbis telefonu su močiute)

- Aš buvau apsivilkęs tokius baltus marškinius, džinsus ir laikrodį buvau užsidėjęs, tai viena mergaitė taip žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Ir taip du kartus...Turbūt aš jai patinku..

Ech.. mano mažasis Don Žuanas :))