Tokie darbeliai ne naujiena, tikriausiai daug kam matyti. Ir mes matėm, žavėjomės, tik neprisiruošėm pabandyti juos pasidaryti.
Iki tos dienos, kol Airidas nepamatė, kaip pinami krepšiai iš vytelių, pamatė ir negalėjo atsižiūrėti. Stovėjo ir ilgiausiai žiūrėjo, kaip dėdė krepšelius "siuva".
Tada ir pažadėjau, kad ir mes galim pabandyti pinti, tik ne iš medžio, o iš laikraščio. Susiplėšėm reklaminius laikraštukus, ir iš tų juostelių sukome vyteles.
Nelengvas darbelis, ypač Airidui, nes tos vytelės jam gaudavosi storokos, nelygios, neklausydavo mažų pirščiukų. Bet nenusiminėm, iš tų nelygių padarėm rėmelį piešinukui.
Na o kai pasipraktikavo, o dar mamytė pagelbėdavo ir vytelės ėmė gautis lygesnės.
Su tėvelio ir mamytės pagalba pinam...
Darbas taip patiko, kad kartais net supykdavo, kai mes norėdavom pataisyti ar pamokyti. Užbaigimą atliko mamytė - ir štai mūsų pirmasis krepšelis.
Airidas juo labai didžiuojasi ir jau planuoja dar ne vieną nupinti ir padovanoti draugui, močiutėms ir krikšto mamytei.
Saunuolis berniukas! 👍 🌷