Apie ankstyvą užsienio kalbos mokymą, jo būtinybę bei privalumus jau kalbėta. Vieni mokslininkai tyrimais įrodinėjo, kad tai naudinga, kiti įžvelgia trūkumų, bet kalbų mokymasis šiek tiek primena važiavimą dviračiu – vienąkart išmokęs, lengvai nepamirši. Šį kartą bandysime išsiaiškinti, kokiais būdais geriausia mokyti užsienio kalbos vaikus ir kurios priemonės yra efektyviausios.
Kada Lietuvos vaikai mokomi užsienio kalbų?
Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas šiandieninis žmogus turėtų mokėti tris kalbas. Pagal šalių statistinius duomenis Lietuvos ugdymo sistemoje užsienio kalboms skiriama palyginti mažai akademinių valandų per savaitę. Šiuo metu privalomasis užsienio kalbų mokymas pradedamas antroje klasėje su galimybe rinktis iš anglų, vokiečių arba prancūzų kalbų. Tačiau vis populiarėja praktika imti vaikus mokyti kalbų dar anksčiau – ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, įvairiuose būreliuose. Anglų kalbos mokymą darželiuose aptarėme su „Vaikystės sodo“ anglų kalbos mokytoja Katažina.
Kaip mokyti ikimokyklinukus?
Mokydama vaikus anglų kalbos Katažina pastebi, kad ikimokyklinukai yra labai imlūs ir žingeidūs, svarbu juos įtraukti, sudominti – tuomet ir mokyti nėra sudėtinga. Skirtingi mokslininkai ginčijasi dėl fakto, kada geriausia pradėti lavinti vaikų užsienio kalbų žinias: vieni teigia, jog pirmiausia reikia įgusti vartoti gimtąją kalbą, kiti siūlo labai ankstyvą mokymą, pavyzdžiu pateikdami dvikalbes šeimas, kuriose vaikas iš karto mokosi abiejų kalbų. Mokytoja Katažina sako, kad svarbiausia yra ne tėvų užgaida išmokyti vaiką, bet paties vaiko noras ir psichologinis nusiteikimas mokytis.
Mokyti vaikus reikia visai kitaip nei suaugusiuosius. Nors ir mokomasi tos pačios kalbos, pirmiausia skiriasi mokymo metodai: „mokant vaikus naudojama labai daug vaizdinės medžiagos, be to, vaikams lengva mokytis skaitant pasakas, paskui jas vaidinant. Taip įsimenamos gramatinės struktūros.“ Kadangi pagrindinė vaikystės veikla yra žaidimai, tai ir mokant užsienio kalbos svarbu nepamiršti žaidybinių elementų. Darželiuose dažnai naudojamos įvairios edukacinės priemonės, neretai auklėtojos ir tėveliai sukuria savo mokymo scenarijų. Kitos priemonės, kurias dažnai įvardija tėvai – animaciniai filmai, žaidimai, muzika užsienio kalba – šitaip vaikai mokosi pasyviai ir nejučia. Iš tikrųjų visos priemonės tinkamos, jei vaikas noriai jomis naudojasi. Svarbiausia neversti jo mokytis nuobodžiais, neįtraukiančiais būdais.
Kaip išsirinkti tinkamą knygą?
Vadovėliai yra visiems suprantama ir patikima priemonė mokytis kalbų. Tačiau jie ne visada tinka mažiausiems vaikams. Knygynų astortimente yra kitų grožinei literatūrai priskiriamų knygelių, kurios nepastebimai lengvai gali padėti vaikui lavinti savo užsienio kalbos žinias. Leidykla „Nieko rimto“ šį mėnesį paskelbė pradedanti naują knygų seriją „Skaitau anglų ir lietuvių kalbomis“ ir skaitytojams pristatė pirmąją serijos knygą „Jei duosi peliukui sausainį – If you give a mouse a cookie“.
Apie knygos atsiradimą pasakoja už šį projektą atsakinga dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė: „Kilo mintis išleisti knygučių seriją, kuri teiktų ne tik skaitymo malonumą, bet ir padėtų įtvirtinti pradinius anglų kalbos įgūdžius. Mus sužavėjo Lauros Numeroff ir Felicios Bond knygelė, kurioje istorija pasakojama dėliojant siužetą iš įvykių, sekančių vienas paskui kitą. Kai keliautojas peliukas susipažįsta su berniuku, jis paprašo sausainio, kai gauna sausainį, paprašo stiklinės pieno, kai gauna pieno, paprašo šiaudelio... Skaitytoją stebina nenuorama peliukas, kurio pageidavimai, kaip ir mažo vaiko, vis nesibaigia. Smalsu sužinoti, ko jis dar užsinorės.“
Linksma amerikiečių autorių knygelė pasaulyje susilaukė didžiulės sėkmės. Lietuvoje ji pristatoma dar įdomesniu formatu – kaip smagi edukacinė knyga vaikams, padėsianti mokytis anglų kalbos. Kadangi siužetas nėra sudėtingas, bet pakankamai dinamiškas ir kupinas skirtingų kasdienių žodžių, knygelė gana lengvai pasidavė netradicinei knygos formai.
Tačiau dailininkė Lina įvardijo ir pagrindinį uždavinį pritaikant knygą mūsų šalies skaitytojams: „Buvo svarbu sugalvoti, kaip tvarkingai, aiškiai ir patraukliai pateikti maketą, kuriame būtų tekstas, jo tarimas ir vertimas. Į pagalbą pasitelkėme anglų kalbos mokytojus. Derinome su jais sakinių išdėstymą, sprendėme, kaip atskirti tarimą nuo skaitomų žodžių, kur patalpinti vertimą į lietuvių kalbą.“
Knygelės tekstas pateikiamas originalo (anglų) kalba, juoda spalva. Virš jo oranžine spalva nurodomas žodžių tarimas. Tam, kad būtų lengviau suprasti tekstą arba pasitikrinti, kaip pavyko jį suprasti pačiam, šalia yra ir vertimas į lietuvių kalbą. „Vertimui suradome vietą knygelės paraštėse – kad nekonkuruotų su anglišku tekstu ir nekeltų pagundos iškart sužinoti teksto prasmę.
Kita vertus, jei knygelę vaikams skaitys tėveliai, jie galės skaityti tik lietuvišką tekstą, nes istorija patraukli ne tik pradinukams, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikams“, – pasakoja L. Eitmantytė-Valužienė. Priešlapiuose leidėjai parengė istorijoje naudojamų daiktavardžių žodynėlį. Knygelė tinka vaikams nuo 5 m., kuomet svarbiausia veikla, užtikrinanti gerai praleistą dieną, yra žaidimai. Tad knygos gale laukia siurprizas – nesudėtingas, bet smagus stalo žaidimas, kuris turėtų sudominti mažuosius skaitytojus kviesdamas dar kartą prisiminti knygelės įvykius.
Nors metodai, kuriais mokysite vaikus, gali būti skirtingi, tačiau akstyvo mokymosi privalumai neginčytini. Mokydamiesi skirtingų kalbų vaikai ima greičiau skirti garsus, lavina klausą. Pabrėžiama, kad įgaunant patirties dar vaikystėje, sumažėja tikimybė turėti akcentą. Be to, įrodyta, kad anksti lavinami vaikai greičiau pradeda skaityti, jiems geriau sekasi mokykloje. Žinoma, darželis ar kita ikimokyklinio ugdymo įstaiga, būrelis ar net mokymas namuose neturi tikslo iki galo išmokyti vaiko užsienio kalbos, nereikia jo versti, reikalauti rezultatų. Pagrindinė užduotis – atsižvelgus į vaiko asmeninę raidą, supažindinti su kalba, jos garsais bei galimybe kalbėti ir užsienio kalbomis.
Karolina Katinaitė
