Daug kalbama apie fizinę vaikų sveikatą, tačiau ne mažiau svarbu ir psichinės vaikų sveikatos stiprinimas - kaip padėti vaikams augti pasitikintiems savimi, mokantiems susidraugauti, kitaip tariant - įveikti kasdienius sunkumus.
Štai kelios specialistų rekomendacijos, kaip tėvai gali padėti vaikui, išgyvenančiam sunkius jausmus.
- Jei pastebite, kad jūsų dukra ar sūnus elgiasi kitaip nei visada - yra labai tylus, vengai bendrauti ar priešingai - pvz. agresyviu elgesiu stengiasi atkreipti į save dėmesį, pabandykite išsiaiškinti, kas su juo vyksta.
- Pirmas žingsnis, norint padėti sunkumus išgyvenančiam vaikui, tai kalbėtis apie tai su juo, kas vyksta jo viduje. Dažnai vaikas pats nedrįsta pradėti tokio pokalbio, todėl tėvų pagalba čia labai svarbi.
- Pokalbį pradėti galite tiesiog paklausdami: "Gal kažkas atsitiko?", "Kaip tu jautiesi?" jei vaikui pačiam sunku atsakyti, padėkite jam: "Man pasirodė, kad esi liūdnas (arba supykęs, išsigandęs ir t.t.) Jei vaikas patvirtina, kad tai tiesa, arba pasiūlo savo atsakymą, tuomet tęskite pokalbį paklausdami, kas jį nuliūdino, supykdė ar išgąsdino...
- Tokio pokalbio metu labai svarbu vaikui parodyti, kad jo išgyvenami jausmai - visiškai normalūs ir negėdingi.
- Kai vaikas papasakoja, kaip jis jaučiasi, galite padėti jam paieškoti išeities iš susidariusios padėties.
- Svarbu nepamiršti, kad kai kurias vaiko problemas galima pašalinti (pvz. kai jis nuliūdo susipykęs su draugu, padėti jam rasti būdą susitaikyti). O kai kada padėties pakeisti niekaip negalima (pvz. jei mirė jo mylimas naminis gyvūnėlis), bet tuomet galime padėti vaikui rasti būdą pasijusti geriau.
- Pirmiausia derėtų išklausyti, kokias išeitis iš susidariusios padėties siūlo pats vaikas, ir tik tada, jei jis pats nesugalvoja, pasiūlyti savo variantų.
- Gera arba tinkama išeitis turi dvi savybes: ji padeda vaikui pasijusti geriau ir nekenkia aplinkiniams.
- Padėdami vaikui pasirinkti tinkamą išeitį, galite jam užduoti šiuos klausimus: Ar toks sprendimas tau padės pasijusti geriau? Ar jis nepakenks aplinkiniams?
Iš patirties galiu pasakyti,kad vaikam ne visada laikyti emocijas viduje yra gerai. Ir iš pirmos žvilgsnio atrodanti normaliai situacija, gali pasisukti visai ne ta linkme, kuria norėtųsi. Ko pasekoje, deja, tenka dėti labai daug pastangų norint vaiką "pralaužti" ir prakalbinti. Labai linkiu visiems tėveliams, kad tokių situacijų nebūtų ir vaikučiai nepatirtų tų emocijų gūsio, kurį išlaikyti savyje taip sunku 😀