Kaip pas mus apsigyveno dekoratyvinė žiurkė

Mano vaikai jau kuris laikas zyzė, kad įsigytume kokį nors naminį gyvūnėlį.

Na iš tiesų jau pernai buvome įsigiję mažiuką žiurkėnuką. Bet jis buvo smulkutis, mažutis ir pro narvo tarpus išlįsdavo. Vieną kartą, kai išlindo, daugiau jo ir nepagavom, matyt, kur išlėkė pro praviras duris.

Tai ir vėl buvo didelis noras ką nors įsigyt. Labiausiai, aišku, norėjo šuniuko. Bet kadangi gyvename bute, šeima esame nemaža, tai šuniuko nesiryžau pirkti, nors mergaitės ir prisiekinėjo, kad kas rytą vakarą jį vedžios ir t.t.

Kad ir kaip myli šuniukus, mano manymu, nedideliame bute šuniukui ne vieta. Be to, turim kaimą, kur pas kaimynus visada galima rasti šuniukų ir jais pasidžiaugti.

Taip pat seneliai, gyvenantys nuosavame name, augina šuniuką, kuris mielai su vaikais žaidžia

Taigi galvojome galvojome, ką pasirinkti ir netikėtai Ignei klasiokė sugalvojo atiduoti dekoratyvinę žiurkę. Ir mes ją pasiėmėme.

Na iš pradžių buvo nelabai jauku ją paimti ir tas darbas tekdavo man, norint išvalyti narvą. Bet po truputį norėjo palaikyti ir vaikai. Ir jiems patiko.

Dabar ta žiurkytė daugiau laiko praleidžia tampoma ant rankų ar po kambarius lakstydama, negu narve. Narvą valo mergaitės, maitint nori visi. Kai einam valgyt, mažiukai visada pasidomi, ar žiurkė pavalgius.

Manau, kad tikrai verta pagal laikymo galimybes vaikams įsigyti kokį nors gyvūnėlį. Taip jie mokosi kuo nors rūpintis, auga atsakingesni. O be to, ir draugu gyvūnėlis tampa, smagu su juo žaisti.

Kokia jūsų nuomonė apie vaikus ir naminius gyvūnus?Ar turite kokį nors gyvūnėlį?