Tai, kaip vaikas bendraus su seneliais, priklauso nuo jo amžiaus. Tėvai turėtų išmokyti savo vyresnius sūnų ir dukrą teisingai užduoti klausimus seneliams ir tokiu būdu padėti vaikams geriau suprasti garbingo amžiaus žmones, sužinoti jų istorijas ir palyginti jas su savomis.
Pradinukai, bendraudami su močiute ar seneliu, galėtų užduoti jiems štai tokius klausimus: Kokį tu turėjai kambarį vaikystėje, ar turėjai šuniuką, katę? Kur praėjo tavo vaikystė? Vaikas galėtų gauti neįtikėtinai įdomius atsakymus, taip sustiprindamas ryšį su seneliais.
Vyresnėse klasėse besimokantys vaikai galėtų savo senelių paklausti labiau asmeninių, emociškų klausimų pvz. Kas buvo tavo geriausias draugas? Koks buvo tavo pirmasis darbas? Ką norėtum padaryti kitaip, jei duotų antrą šansą ir pan.
Patys vyriausieji vaikai galėtų būti patys geriausi šeimyninių istorijų klausytojai - užtenka jiems tik paklausti, kas juos domina iš senelių gyvenimo, ir močiutė ar senelis tuoj pat ims pasakoti kokią nors istoriją iš savo jaunystės. Vyresnių vaikų užduotis - nepertraukinėti senelių pasakojimų, o išklausyti iki pabaigos ir įsiminti istorijas.
Universalus patarimas anūkams - panaudoti bendravime su seneliais žurnalistines gudrybes, uždavinėjant trumpus klausimus seneliams: Ką turi galvoje? Ką tuo norėjai pasakyti? Ar gali pateikt pavyzdį? Paaiškink, kodėl ir pan.
Toks klausimų sudarymas ir bendravimas su seneliais padės užmegzti dar stipresnius santykius ne tik vaikams ir seneliams, bet ir tėvams, kurie galbūt pamiršo savo tėvų istorijas, o galbūt ir visai nežinojo.
