Rodos, suaugusieji sugeba vadovauti dešimtims darbuotojų, tvarkyti reikalus tarptautiniuose projektuose, valdyti milžiniškas pinigų sumas, bet sutrinka, kai supyksta... trimetis. Dalinamės psichologės Jūratės Bortkevičienės konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ skaitytame pranešime „Nei bėk, nei rėk. Kaip padėti vaikui valdyti pyktį“ išsakytais patarimais.
Iš kur atsiranda pyktis?
Pirmiausia, būtina suprasti, kad pyktis yra normali emocija kylanti kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą. Įdomu tai, kad jos vaikai išmoksta iš mūsų. Prisiminkime, kaip bendraujame su vaiku - tris kartus ramiai paprašome susitvarkyti žaislus, bet ketvirtą, greičiausiai, pratrūkstame. Lygiai taip pat ir mažylis - triskart gražiai paprašo saldainio, o kai vis tiek jo neduodate, ima verkti ir pykti. Pažįstama?
Kita pykčio forma - agresija, kuri irgi atsiranda iš patyrimo. „Man darželyje trenkė ir aš atidaviau žaisliuką, tad jei aš trenksiu - ir man atiduos", - taip mąsto vaikas.
Tokių pavyzdžių jis pamato ir animaciniuose filmukuose, kur smurtas yra labai dažna forma išreikšti humorui. Nenustebkite, kad pažiūrėjus „Simpsonų“ jūsų mažylis už kaklo smaugs brolį, o prie stalo imituos, kad suka marihuaną...
Ką daryti?
Pirmiausia, turite rodyti pavyzdį, kaip elgtis. Kai susinervinate, jog mažylis kažką padarė, pasakykite, jog jums nepatinka jo elgesys, todėl norite eiti į kambarį nusiraminti.
Įvardinkite vaiko pykti: „Suprantu, kad pyksti, nes neduodu saldainių prieš maistą, bet...“, „Suprantu, kad tu nori valgyt“ ir panašiai.
Svarbu suprasti, kad vaikui tuo metu yra sunku ir svarbiausias bei vienintelis jį suprasti galintis žmogus esate jūs.
Neužgniaužkite pykčio - tai emocija, kurią reikia išgyventi, todėl leiskite papykti ir sau, ir vaikams. Pykstant negalima žeminti („tu toks kvailas“, „tu nieko nesugebi“), mušti ar moralizuoti, lyginti su broliais ar seserimis.
SVARBU: niekada į pyktį neatsakykite pykčiu. Mes esame suaugę. Įkvėpkite oro, nusiraminkite ir gražiai pasakykite.
Kaip mažiau pykti?
Dažniau juokitės. Juokas yra stebuklingas vaistas nuo pykčio.
Nepamiršti kartoti: „Aš tave myliu“. Šie žodžiai turi dažnai skambėti jūsų namuose, ne tik vaikui, bet ir antrai pusei.
Skaitykite knygeles - vaikai labai tapatinasi su herojais, todėl jiems daug lengviau suprasti ir paaiškinti, kai pyksta kiškutis ar kitas personažas. Ieškokite istorijų, kurios moko su tuo pykčiu tvarkytis. Taip pat naudingi vaidmenų žaidimai su žaisliukais, kuriais suvaidinate tam tikras situacijas, analizuojate jas.
Labai svarbus kontaktas, todėl kuo dažniau (bent 7 kartus per dieną) apkabinkite vaiką. Juk kumščiavimasis, stumdymasis rodo apie kontakto trūkumą.
Kodėl vaikai pyksta?
Dažniausiai, tai nepatenkinti poreikiai: maisto, miego, poilsio. Tėvai piktinasi, kad nebegalėjo būti ilgiau svečiuose, nes vaikas „isterikavo“, bet pamiršta, jog jau yra po dešimtos vakaro. Vaikams ir net pradinukams geriausia eiti miegoti 20 val. 15 min, net tuomet išsiskiria daugiausiai miego hormono melanino. 22 val. miegoti gali eiti tik paaugliai.
Jeigu vaikai neišsidūksta, neišlieja energijos, tai irgi virsta pykčiu, todėl nepamirškite vakare pasivaikščioti ar apsilankyti baseine, kad mažyliai galėtų išvėdinti tą pyktį.
Vaikai moka pykčiu reikalauti dėmesio - pastebėkite, kad pradėjus kalbėti telefonu, vaikas pradeda reikalauti, pykti.
Kita vaiko pykčio priežastis - pokyčiai. Vaikai nemėgsta, kai kas nors vyksta ne taip, kaip jie galvojo, planavo, jiems rutina suteikia saugumą.
Pykstama ir dėl nesėkmių - nepavyksta atlikti užduoties, neįveikia galvosūkio, žaidimo. Pasiūlykite kelias minutes pailsėti ir bandyti toliau. Padėkite, jeigu reikalinga pagalba, bet nedarykite už vaiką.
SVARBU: Nereaguokite, kai vaikai elgiasi blogai, tik pasakykite: "Man tai nepatinka“, o girkite, skirkite dėmesį už gerą elgesį. Nes jeigu skirsite daug dėmesio už tai ką padarė blogai, vaikas galvos, kad tai vienas iš būdų gauti daugiau dėmesio.
Kaip išvengti pykčių?
Vaikai turi turėti ribas, bet labai svarbu, kad jas žinotų ir jų laikytųsi abu tėvai. Jeigu mama neduoda telefono, o tėtis duoda, kas bus geresnis?
Jeigu jau pasakėte NE, tai jo ir laikykitės. Kai vaikas supras, kad jūs nepersigalvojate, net nebandys reikalauti.
Jeigu jau pyksta, parodykite, kad jo jausmai išgirsti ir suprasti: „Suprantu, jog tu pyksti, jog negalima saldainio, bet...“, „Suprantu, kad tau liūdna...“.
Neerzinkite vaikų - jeigu jau negalima saldainių ar telefono, patraukite tai iš regos lauko, pakelkite aukščiau.
Vietoje JEI, naudokite KAI. Sakykite, ne „Jei susitvarkysi žaislus, eisim į lauką“, o „Kai susitvarkysi žaislus, eisim į lauką“.
Pykstant susitraukia raumenys, o mums svarbus juos išmokyti atsileisti. Todėl prieš miegą darykite mankštą:
- suspauskite pirštus, atleiskite;
- petukai nori pasibučiuoti - pabandykite suglausti pečius;
- „užpakaliukai bučiuojasi“;
- vaidinam kurmius - stipriaiužsimerkiam, atsimerkiam;
- vaidinam ryklius - labai stipriai išsižiojam ir pažiūrime vienas į kitą;
Pagrindinė taisyklė: kuo mažiau pyksite jūs, tuo mažiau pyks ir jūsų vaikai.
