Projekto "Pradedu lankyti darželį/mokyklą" dalyvė Inga (floryte) apsisprendė nebeleisti dukrytės į darželį.
Konsultuoja darželio "Šilagėlė" pedagogė Elžbieta Rasiukevič.
Adaptacijos laikotarpis yra streso laikas. Tėvams dažniausiai adaptacijos laikotarpis yra neaiškus, dėl to rekomenduojama pirmas dienas ateiti kartu su vaikučiu, pabūti, stebėti kaip jaučiasi vaikas. Pirmiausia tėvai turėtų pakalbėti apie darželį su savo vaiku, pasakyti, jog jis užaugo didelis ir eis į darželį, kur jo laukia būrys vaikų ir auklėtojos.
Galima pasakyti, kad ten bus jo darbelis, kur reikės būti be tėvelių, nes tėveliai irgi bus darbelyje. Pirmąsias dienas vaikas dar nemigdomas. Kiekvienam vaikui reikia skirtingo laikotarpio, kada jis jau gali miegoti, vienas jau gali po kelių dienų, o kitas tik po dviejų savaičių.
Kai mama išeina ir vaikas lieka vienas, jam atrodo, jog mama dingo amžinai, todėl svarbu pasakyti, jog jos nebus trumpai, kad ji sugrįš. Iš pradžių, kai kurie vaikai labai verkia, jų negalima atplėšti nuo mamos, nurengti. Tokiu atveju vaikas nurengiamas tiek, kiek jis leidžia, nes jam saugiau su savo drabužiais.
Būna, kad adaptaciniu periodu vaikai net miega aprengti. Rekomenduojama atnešti savo žaisliukų, nes vaikui saugiau būti darželyje ir užmigti su savo žaislais.Taip pat labai svarbu šiuo laikotarpiu neišsigąsti tėvams, nestresuoti nes vaikai viską jaučia ir perima.
Manau, jog Jums reikėtų pratinti vaiką prie darželio jau dabar, nelaukti tinkamo laiko, nes bet kokiu atveju adaptacinis periodas būna nelengvas ir neišvengsite ašarų ir rėkimų. Tai tiesa, jog dabar toks etapas, kai daug vaikų adaptuojasi ir verkia, bet tas neišvengiama. Vaikučiai labai stebi vienas kitą, smagu kai vienas nurimsta, o žiūrėk - ir kitas jau neverkia.
Šiuo sudėtingu momentu labai svarbus auktėtojų vaidmuo. Vaikučiai priimami su atidumu bei meile, atsižvelgiant į jų poreikius bei pomėgius.
atsiprašau visų - supainiojau pedagogių atsakymus. Dabar publikuojamas teisingas - Florytes situacijos pakomentavimas.
Noriu padėkoti už tai, kad specialistė skyrė laiko mūsų problemai. Aš tikrai netrumpai ruošiau vaiką darželiui: pasakojau apie jį - kas ten veikiama, pasakojau apie darželio auklėtoją ir pan. Vaikas į darželį nešėsi savo mėgstamą žaisliuką. Tačiau aš niekada nepasakojau, kad ten bus daug verkiančių vaikų ir auklėtoja, kuri neturės laiko paguosti verkiančio. Būtent, kad vaikas nesusidarytų tokio darželio įvaizdžio, kur vaikai - verkiantys, nelaimingi, mes ir nebeleidome jos į darželį. Kai vaikui pradžioje ir taip sunku - atsiskyrimas nuo tėvų, nepažįstama aplinka, tai dar ir pati darželio itin nepalanki adaptacijai. Patikėkite, kaip aš galiu prieiti prie auklėtojos su savo vaiku, stengiantis, kad vaikas ir auklėtoja susidraugautų, jei auklėtoja ramina dešimt verkiančių mažylių...Aš esu labai dėkinga visoms mamoms, kurios dalinosi patirtimi šiuo klausimu. Jos man padėjo sužinoti, kad yra puikių darželių, kurios adaptaciją vaikams padaro lengvesnę (kai vaikai pradeda lankyti ne visi iš karto, o tam tikrais intervalais). Tada auklėtojai lengviau paguosti vos kelis mažylius, su jais susidraugauti ir vaikai greičiau nurimsta. Man pats baisiausias dalykas, jei, kaip rašė specialistė - vaikas nejaučia laiko kaip suaugęs ir galvoja, kad mama ar tėtis dingo visam laikui - plius nepažįstama aplinka ir kiti verkiantys vaikai. Čia net ne stresas, o siaubas, kuriam savo vaiko, du metus glostyto, myluoto tikrai neatiduosiu.
bet kad problema buvo ne pas vaiką, o darželio aplinkoje, darželio politikoje. Taip kaip buvo aprašyta situacija, buvo labiau panašu į beprotnamį, o ne į vaikų darželį. Na kuris ramiai galėtų dirbti atėjęs į darbą, jei rastų 3 bliaunančias kolegas? mes suaugę bent priežastį sužinotume, o ką galvoti dvimečiui vaikui? tu vaikeli, žaisk, čia taip gera, daug žaislų, draugų, nesvarbu, kad kiti verkia (klykia), paverks nustos, nekreipk dėmesio... ką tai ugdytų?
tokioj situacijoj labai gerai pasielgė tėvai, atidėję lankymą.