Daugelis tėvelių susimąsto, ką vaikas valgys darželyje ar mokykloje. Sunerimę ne tik tėveliai, bet ir ugdymo įstaigų personalas. Jie, pasikeitus teisės aktams, skuba reaguoti į pokyčius ir keisti valgiaraščius. Tačiau susiduria su problemomis.
Draudžiami maisto produktai darželiuose – iš tėvų rankų!
Visi žmonės skirtingi. Taigi ir vaikus augina nevienodai. Vieni nueina į kraštutinumus ir atžaloms neleidžia valgyti mėsos, kitiems maistas – tik kuras, o treti į darželį ar į mokyklą net įdeda saldainių, sausainių su riebalų rūgščių transizomerais, kitų draudžiamų maisto produktų, kad tik vaikas pasisotintų. Nesvarbu, kuo! Neretai šie tėveliai sako, kad darželiuose maistas prastas arba siūlo neduoti vaikui vakarienės, bet grupę pavaišinti maišu guminukų.
„Suprantu, kad mažamečiai turi pažinti ir prastą maistą, kad atėjus laikui drąsiai galėtų pasirinkti sveikatai palankų ir kokybišką. Bet suaugusieji, atsakingi už jų mitybą, turėtų sustabdyti prastų ir sveikatą griaunančių skanumynų laviną, o ne skatinti ją. Todėl nuo šių mokslo metų VšĮ „Sveikatai palankus“ tėvelius, ugdymo įstaigų personalą, virėjas, dietistus ir kitus vaikus supančius suaugusiuosius edukuos ne tik apie valgymo kultūrą, mokys pažinti kokybišką maistą, bet ir suteiks žinių apie sveikatai palankią mitybą“, – teigia sveikatai palankios mitybos ekspertė Raminta Bogušienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota, joje vyrauja energinių medžiagų (riebalų, cukraus) perteklius, maiste daug druskos, trūksta skaidulinių medžiagų, nes gyventojai tradiciškai mėgsta gyvulinį maistą, mažai valgo vaisių ir daržovių. Toks mitybos disbalansas sukelia lėtines metabolines ligas, kurios blogina gyvenimo kokybę, kenkia šeimų ir šalies ekonomikai. Pasak specialisto, vaikų mityba – tiesioginis tėvų valgymo įpročių atspindys, tik dar blogesnis, nes vaikai maistinių medžiagų gauna daugiau, o juda vis mažiau. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jaunuolių ir pensininkų fizinis aktyvumas yra beveik vienodas. Organizuotai maitinamų vaikų mityba teoriškai yra subalansuota.
„Ugdymo įstaigose nerasite saldainių, tortų, limonado, kavos, bulvių traškučių, spurgų, sūdytų lazdelių ir kito menkaverčio šlamšto. Tačiau „gerieji“ tėvai, gailėdami „vargšo“ vaikelio, kartais viso to įdeda į mokyklą iš namų. Tai vyraujančio emocinio mąstymo ir neišprusimo pasekmė, kai į trumpas malonumo akimirkas iškeičiami ilgi ligų ir neįgalumo metai. Nepagalvojama, kad taip gyvenant anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai nebus nei sveikatos, nei pinigų... Nors šalyje sveikos mitybos tendencijos vis labiau ryškėja, reali sveiko maisto pasiūla dar beveik neegzistuoja. Kovą su būsimomis ligomis laimės tie, kurie mąsto į priekį ir jau dabar renkasi tai, kas palanku sveikatai“, – kviečia susimąstyti A. Kranauskas.
Maisto technologė R. Bogušienė – apie vaikų maitinimo sistemos trūkumus
Nors ir pasikeitė rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos normos, galiojusios nuo 1999 metų, realių pokyčių dar nematyti. Kodėl?
2016 07 18 iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kontroliuojančios vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, gavome atsakymą, kad iki 2018 m. sausio 1 d. leidžiama vadovautis Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų redakcija, kuria buvo vadovautasi iki šio įsakymo įsigaliojimo. Artimiausiu metu neplanuojama keisti valgiaraščių derinimo tvarkos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Derinant naujai sudarytus valgiaraščius bus atsižvelgiama į pasikeitusias paros energijos normas (naujoje redakcijoje nustatytas mažesnis rekomenduojamas paros kalorijų kiekis), baltymų, angliavandenių ir riebalų santykį.
Todėl valgiaraščiuose vis dar dominuos rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, rafinuoti riebalai ir bulviniai patiekalai su riebiais padažais. Šviežių daržovių, vaisių kiekis išliks vis dar mažas. Tausojantys patiekalai – virti garuose, gaminti konvekcinėse krosnyse ar tiesiog virti – nebus pirmoje vietoje, nes daugelyje ugdymo įstaigų įranga pasenusi, nėra nei garų puodų, nei konvekcinių krosnių. Todėl vaikams teks valgyti prikepusius ir prastų riebalų prismilkusius blynus, o tėveliams uostyti prasto maisto kvapą atėjus į darželį pasiimti atžalų.
Vaikų sveikatai palankus maitinimas – ne tinkamas valgiaraščio parengimas popieriuje, bet realus pagamintas patiekalas, kurio mes, tėveliai, nematome. Jo nematome ne tik mes, bet ir kontroliuojanti institucija. Derinant valgiaraščius, už kuriuos atsakinga VMVT, nėra tikrinamos technologinės kortelės, vertinama pagal patiekalo pavadinimą ir maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius). Teisės aktas skelbia, kad maitinimą organizuojanti įstaiga turi viešinti valgiaraščius. Tiesa, mes juos matome popieriuje, bet nematome, kokį pagamintą patiekalą vaikai valgo.
Skirtingi tyrimai rodo, jog ketvirtadalis tėvų nežino, ką vaikai valgo, o daugiau nei pusė nėra patenkinti tuo, kas jų atžaloms duodama ugdymo įstaigose“, – komentuoja mitybos ekspertė R. Bogušienė, nuo rugsėjo nusprendusi imtis socialinės iniciatyvos „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Jos metu bus viešinama informacija, ką realiai vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose ir darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduria ugdymo įstaigos.
Taip pat bus inicijuojami projekte dalyvaujančių įstaigų valgiaraščių pokyčiai sveikatai palankia linkme ir visos bendruomenės švietimas apie sveikatai palankią mitybą.
Vaikų maitinimo valgiaraščius norinčios pakeisti ugdymo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis. Žaliavų tiekėjų asortimentas gana skurdus ir retas tiekėjas gali pasiūlyti įvairesnių sveikatai palankių maisto produktų, sutartys pasirašomos viešųjų pirkimų metu ne vienam mėnesiui. Tačiau reta dietistė išdrįsta pati susikurti technologines korteles šiuolaikiškų ir sveikatai palankesnių patiekalų, nes daugeliui sistemos „įkalta“, kad reikia vadovautis jau sukurtomis.
Kita aktuali problema atsirado sumažinus kalorijų kiekį. Kurdami valgiaraščius dažnai net neišnaudojame kitų teisės aktų reikalavimų, apibrėžiančių pinigų sumą, už kurią vaikas turi būti pamaitintas darželyje ar mokykloje. Dažnai jų lieka, bet tiekėjai negali pasiūlyti galimai kokybiškesnių ir brangesnių produktų.
Liūdna ir apmaudu.