Knyga „Mergaitė ir kuosų medis“ - apie tikras vertybes

Šiandien  mus aplankęs paštininkas atnešė nuostabią knygą „Mergaitė ir kuosų medis“ (aut. Ritta Jalonen). Šioje knygoje  vidinio monologo forma aprašo vaiko vidinius išgyvenimus po tėčio mirties ir neišvengiamus pokyčius.

Mergaitė stovi po dideliais medžiais geležinkelio stotyje ir laukia mamos, kuri perka traukinio bilietus. Jos persikrausto į naują gyvenamą vietą. 

Aš manau, kad ši mergaitė yra laiminga, turtinga dvasiškai, nes turi daug šiltų atsiminimų apie tėtį, kuris, jos nuomone, vis ją dar globoja, ją lanko: tai iš dangaus, tai iš gretimo namo balkono. Jai kartais atrodo, kad jis nuolat šalia ir šalia ne tik prisiminimų pagalba.

Manau, kad šios knygos pagalba išmoksime branginti sau artimus žmones. Suprasime tikrąsias vertybes. Džiaugsimės tuo, ką turime. Ir suvoksime, kad gyvenimas nestovi vietoje, jis kaip paukščiai ant medžių - tai atskrenda, tai nuskrenda.

Viskas sensta, dėvisi, net „medžiai rūdija“, kuriuos „plauna lietus“, mergaitė išauga batukus ir pan... Išmoksime atsigulę ant pievos įžiūrėti debesyse avinėlius, katinukus, paukštelius, o gal net savo artimuosius, kurių dvasios mus globoja, juk „miršta tik kūnas, o dvasia persikelia į dangų“...