Ech.. pagaliau savaitgalis! Tradiciškai penktadieniais startuojame su naujos knygos konkursu. Šįkart jums pristatome leidyklos Burokėlis knygą
Brian Pilkington. VISKAS APIE TROLIUS.
Gausiai iliustruotoje knygelėje Brianas Pilkingtonas linksmai ir originaliai atgaivina paslaptingą Islandijos trolių pasaulį.
Ilgą laiką mintis apie kalnuose gyvenančius trolius žmones gąsdino. Visų pirma, dėl to, kad žmonės nedaug ką žinojo apie trolius ir jų gyvenimą. Remdamasis islandų liaudies pasakomis ir kai ką pridėdamas nuo savęs, autorius išsamiai aprašo trolių gyvenimo būdą, įpročius ir tradicijas.
Skaitytojui pateikiama daugybė netikėtų ir nežinomų faktų apie tai, kaip troliai atrodo, maitinasi ir gyvena. Perskaitę knygelę sužinome, kaip trolių žiniuonės savo olose gamina stebuklingus vaistus ir tepalus, prieš tai prisirinkusios įvairių žolelių, kerpių ir samanų, kaip troliai miega savo suktuose lizduose ir kodėl jiems nereikalingos lovos, kaip jie gamina papuošalus ir amuletus, kodėl didžiuojasi savo karpomis, ką valgo („Net mažiems troliukams nekyla problemų virškinant visą žuvį kartu su galva, pelekais, kaulais ir visu kitu“) ir daug kitų įdomybių apie trolių kasdienį gyvenimą.
Šiandien troliai veikiau žadina smalsumą, o ne baimę. Juk daugumas jų buvo tikri nakties mylėtojai, nepakenčiantys dienos šviesos, todėl apšviesti saulės virto akmenimis. „Visoje Islandijoje yra daugybė uolų ir didžiulių akmenų, ir kas žino, kiek iš jų kadaise buvo gyvų gyviausi troliai.“ Kaip matyti keliaujant po Islandiją, daugelis suakmenėjusių trolių stiebiasi į dangų tarsi įprastos samanomis apaugusios uolos. Autorius netgi prideda žemėlapį su visomis Islandijos vietovėmis, kuriose šiandien stūkso suakmenėję troliai.
Briano Pilkingtono vaizduotė neprilygstama: originalus knygelės tekstas ir itin išraiškingos iliustracijos padės įžengti į paslaptingą trolių, „šių ypatingų milžiniško dydžio antropoidų, kurie gana artimai giminiuojasi su žmonėmis – tavimi ir manimi“, pasaulį.
KONKURSAS KNYGAI LAIMĖTI! Rinksime 3 laimėtojas!
Komentaruose papasakokite, ar jūsų vaikučiai dažnai fantazuoja, prisigalvoja būtų ir nebūtų dalykų ir jais, žinoma, tiki? Kaip lavinate vaikų vaizduotę?
Laimėtojas paskelbsime balandžio 23 d.
Štai kelios foto iš "begalvio storulio" eros
Kai Airidui buvo 3 -4 metai tada jo fantazijos reiškėsi labiausiai. Fantazuodavo apie viską, susitapatindavo su gyvūnėliais. Vieną dieną jis kačiukas, kitą šuniukas, dar kitą ežiukas. Ir tai tęsdavosi ne žaidimų valandėlėmis, o beveik pastoviai. Vaikšto kaip gyvūnėlis, valgo kaip gyvūnėlis, glaustosi apie kojas kaip gūvūnėlis, net kanda ir braižosi jei supyksta. Tokie jo žaidimai - fantazijos jau net buvo pradėję kelti nerimą.
Paskui atėjo tas tarpsnis kai jis tapo kažkokia mitologine būtybe. Vadino save "begalviu storuliu". Kodėl begalviu, kodėl storuliu taip ir liko neaišku tiesiog toks buvo veikėjas. Jis turėdavo daug galių: vartydavosi kūlio, lipdavo į stulpus, kovodavo su nematomais priešais.
Augant fantazijų mažėjo, sūnus tapo realistas, pradėjo domėtis gamta, gyvūnais, kosmosu, jau nebekurdavo pats, o norėdavo išgirsti tikrus ir išsamius atsakymus į jam rūpimus klausimus.
Skatinu vaiką fantazuoti dar ir dabar. Pavyzdžiui važiuojam mašina, matom debesis ir siūlau pasakoti, ką jis įžiūri juose. NBūna smagu, pamatome įvairių vaizdų, gyvūnų, net skaičių ir raidžių.
Taip pat skatinu fantazuot piešiant ir kuriant darbelis.
Manau fantazijos padeda atsipalaiduoti, išreikšti save, lavina vaikų kūrybiškumą.
Mūsų šeimoje irgi gyvena didysis fantazuotojas - Gytis. Ir namuose, ir darželyje fantazija su juo visur 😀 Man tai įdomu paklausyti kaip jis ten susigalvoja visokių personažų, draugų. Ilgą laiką buvo toks drakonas. Tai jis ir paklodę suplėšė, ir pro langą dažnai žiūri, po lova miega, lentynoje tupi pasislėpęs ir t.t. Dabar mėgsta prisipiešti pabaisų didelėm akim, didele apvalia galva. Nors sako kad jos labai draugiškos 😀
Manau kad vaizduotę labai lavina knygelių skaitymas, paveiksliukų žiūrinėjimas ir pasakojimas. Tą mes ir stengiamės daryti 😀
Fantazuoja zaisdamas - nuolat 😀 Sukuria ivykius su zaislais, zaidzia, sneka. Vaizduote lavinu prasydama isivaizduoti viena ar kitoki ivyki - kaip butu jei butu taip, ko noretum jei galetum dabar gaut 😀
Vaizduote lavina ir isreiskia ir per savo piesinius
Mūsų šešiamečio Roko vaizduotė labai plati 😀 prikuria mums ir pasakų, ir nebūtų istorijų apie ateivius ar krokodilus kieme 😃 kartais jau nežinom, tiesą sako, ar kuria istoriją. Tai papildomai jau nelavinam, nes jis savaime lavinasi, pavyzdžiui vakar supomės, o jis vardino, ką galima pamatyti žiūrint į debesis. Žaislus jam atstoja nanų apyvokos daiktai, įsivaizduoja ką tik nori 😀
Aplinkos įtaka nuo mažų dienų vaikui yra didžiulė. Kad vaiko asmenybė augtų, būtina žadinti jam neišreikštus, užslėptus jausmus. Vaiko pasaulio matymas nebūna nei šabloniškas, nei įdomus. Ir jei jo vaizduotė skurdi, tai kaltas tik neteisingas jo auklėjimas: vaikiška kūryba nebūna įvertinta. Tai vaikai, kurie vaikystėje buvo patyrę didesnį spaudimą, kurių idėjos buvo kritikuojamos, jie nebuvo skatinami prisiimti atsakomybės už savo poelgius, pasirinkimus. O juk vaikystėje vaizduotė visa savo esybe pasireiškia per kūrybinę veiklą. Vaizduotė - stebuklingas dalykas, ji leidžia akimirksniu atsidurti jūros dugne ar Mėnulyje, virsti liūtu, musele ar gražuole princese. Taigi,mes laaabai daznai fantazuojame,ka prisigalvoja,-tuo ir tiki !
Mūsų dukrytei Lieputei dabar 2 metukai, 6 mėnesiai.
Na, ir jai labai patinka žiūrėti Maša ir lokys.
Jau serijos matytos daug kartų, tačiau vis nori vėl ir vėl žūrėti.
Kas kart žiūrėdama vis juokiasi ir sugalvoja, kad reikia daryti tai ką mažylė Maša daro.
Matyt šitoj vietoi ji isivaizduoja esanti mergaitė maša, net gi pastaruoju metu kai pusryčiaujame, ji visada pasiėmusi šaukštą muša į stalą ir šaukia: -KOŠĖS...KOŠĖS... 😃
Na, tas mamytei visada pakelia nuotaiką, ir patinka, kad Lieputė valgo košę, nes anksčiau nelabai mėgdavo. Galima sakyti, kad ši animacija padėjo išspresti pusryčių problemą. 😀 Recikiais, vaidiname personažus, Maša aišku būna dukrytė Liepa, mama visada Lokys, na o tėtis dažniausiai kiškis.
Na ir bandome vaidinti kuria nors serija.
Bet dažniausiai būna, kad viskas einasi savaime iš mamytės galvos.
Dukrytei begalo patinka vaidinti mažąją mergaitę Maša, nes serijose jį juokinga, patrakusi, linksma, tokia pat kaip ir mūsų dukrytė Liepa. 😀
Mano mergina (2,5m.) dažnai prisifantazuoja, tarkim įsivaizduoja, kad yra Auksaplaukė, kuri gyvena bokšte ir pas ją ateina slibinas (kažkada matė filmuką, o dabar visad prisimena, kai šukuoju plaukus) 😀 labai mėgsta lipdyti su plastilinu ir piešti, gimsta įvairūs personažai, žinoma, tik ji pati žino, kas ten tokie, kartais net mum nepavyksta atspėti 😃 na o vaizduotę laviname sekdami pasakas, žaisdami įvairius žaidimus, leidžiam pačiai reikštis 😉 kartu darom daug darbelių.
Mūsų beveik 3 metų mergaitė fantazuoja dar nedaug. Vakar vakare man ji pradėjo pasakoti kaip vairuos mašiną ir važiuos pas draugę (kuri gyvena kitoje gatvės pusėje), kad sesė sėdės jos automobilinėje kėdutėje. Jos ten gers arbatą, valgys, pažais ir po to grįš namo vienos. Pasakojo su dideliu entuziazmu.
Vaiko vaizduotę lavinu tiesiog leidžiant pačiam vaikui pasirinkti jam norimas priemones, daiktus... Kalbamės kas kaip turėtų būti, bet leidžiu ir vaikui pasisakyti. Aš tik patariu ir tam sudarau palankias sąlygas.