Esu Rima, dviejų mielų berniukų Mindaugo (2 m. 10 mėn.) ir Tautvydo (9 mėn.) mama.
Susidūrėme su problema, kurią su vyru nežinome kaip teisingai, protingai išspręsti. Problema yra su vyresnėliu. Ne su pačiu vaiku, ne, o su jo elgesiu. Jis lanko lopšelio grupę jau antri metai. Kaip suprantu nėra labai džiugiai nusiteikęs, kad tenka lankyti darželį, nors pastaruoju metu sako, kad noriu eiti į darželį, noriu pas vaikučius. Dėl dažnų peršalimo ligų mažai ir yra lankęs darželį. Po paskutinio sirgimo pradėjo lankyti darželį ir išgirdome iš auklėtojų, kad pradėjo mušti vaikus. Pats vakar grįžo nubraižytu veidu. Namuose dėl žaislų ir broliuką pastumdavo arba sakydavo ne, brolis nenori šito žaislo, aš noriu. Mes jam aiškindavom, kad taip elgtis negalima, broliukui skaudės, jei skriausi, reikia dalintis arba duok broliui kitą žaislą, mainykitės. Kartais tai pagelbėdavo. Šiap mūsų Mindaugas tikrai geras vaikas, tik jo elgesys darosi nevaldomas. Vis dažniau pasigirsta nenoriu, nedarysiu, nesiprausiu, mama aš mažiukas, mama aš nemoku ir pan.
Kai išgirdau, kad pradėjo mušti vaikučius, net silpna pasidarė, pasijutau bejėgė kažką daryti, nežinau kaip tokiam elgesiui užbėgti už akių, ką sakyti, ką daryti. Šį kartą pasakiau, kad už tokį elgesį negaus iš giminaičių išmaniųjų telefonų pažaisti (nes mes su vyru specialiai nesiperkam sau tokių telefonų, kad nekiltų pagunda žaisti, negadintų akyčių. Mes labiau už gyvą bendravimą, už išėjimą į lauką, už pasakų skaitymą). Ir ši bausmė, jei taip galima įvardinti, truks tol kol nepasitaisys jo elgesys. Liepiau šiandien visų vaikučių ir auklėtojos atsiprašyti.
Labai lauksiu Jūsų pastebėjimų, komentarų, patarimo kaip teisingai elgtis, ką daryti, kad mūsų Mindaugėlis neskriaustų kitų, neatsikalbinėtų.
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė, www.tevystespsichologija.lt
Sveiki, Rima,
Suprantu Jūsų nerimą dėl vyresnėlio. Tėveliams, auginantiems 2-3 m. vaikučius, dažnai kyla klausimai: „Kas atsitiko su mano mažučiu angeliuku? Gal mes kažką blogai darome, kad jis virsta į mažą velniuką?“. Net pačio taikiausio būdo vaikiukai, būdami 2-3 m. keičiasi, jų raidos uždavinys – tapti kuo savarankiškesniais.
Kadangi jie nebrandūs, tai daro tik tais būdais, kuriais geba. Matydami, kad negali patenkinti savo norų ar, kai kažkas vyksta ne pagal jų pageidavimą, kartoja: „ne, ne, ne, nenoriu, nedarysiu“. O jei tai nepadeda, paprastai daužia, trenkia, spiria, o gal ir spjauna... Nes nesumąsto kitų būdų, kaip pasiekti to, ko nori. 2-3 m. pypliai kovoja siekdami išreikšti save. Patyrę nusivylimą dėl neišsipildžiusių norų, vaikai pradeda suvokti, kad yra ribos jų elgesiui bei pageidavimams ir tai juos siutina bei kelia dar didesnį norą priešintis, kol pripranta prie to, kas neišvengiama – jog gyvenime tenka laikytis taisyklių ir ne viskas galima.
Tėveliams tenka pasitelkti kantrybę ir ramiai, bet aiškiai nustatinėti ribas. Būtina žinoti, kad šio amžiaus mažiukai vis dar gyvena dabarties akimirka, jie sunkiai įsimena žodinius nurodymus, draudimus. Jei vieną kartą kažką pasakėte, kitą kartą greičiausiai teks kartoti kaip naują dalyką. Todėl geriausias būdas įtvirtinti tai, ko prašote, daryti kartu su vaiku. Jei norite, kad jis nusiplautų rankas, einate kartu su juo ir kiek būtina, padedate. Jei iškilo konfliktas su broliuku, sprendžiate kartu. Parodote ir pasakote, kaip tinkamai pasielgti ir taip daug kartų.
Kadangi jūsų jaunėliui tik 9 mėn., gali būti, kad vyresnysis neseniai susigaudė, kad mažajam skiriama daugiau dėmesio nei jam (nes paprastai kitaip net neišeina, tiesiog kūdikiui reikia daugiau globos). Todėl pradėjo kopijuoti broliuko negalėjimą. Dažniausiai visi vyresni vaikai šeimoje, gimus jaunesniems, šį etapą išgyvena, siekdami daugiau tėvų dėmesio.
Čia verta skatinti vaiko savarankiškumą, jį dažniau pasitelkti į pagalbą, padrąsinti darant naujus dalykus ir nesureikšminti noro „susimažinti“, iš to nepasijuokti. Geriau tose situacijose švelniai pajuokauti ir leisti jam pasirinkti, kaip elgtis, pavyzdžiui: „Aš žinau, kad tu moki pats apsivilkti kelnes, bet jei labai nori, galiu tau padėti. Tik sutariam, kad kitą kartą man parodysi, kaip pats moki tai padaryti.“ Ir dažniausiai vaikai tikrai nori parodyti, o dažnai sako: „Žiūrėk, dabar parodysiu.“ Šiuo metu stenkitės kuo daugiau dėmesio rodyti vyresniajam. Paskirkite laiko dienoje, kuris būtų tik jam, dažniau užsiimkite tuo, ką jis mėgsta, išeikite į lauką tik su juo, žaiskite tik su juo. Vien didesnis tėvų dėmesys kiekvienam vaikui atskirai dažnai išsprendžia nemažai problemų, ypač kai darosi įtemti santykiai tarp broliukų ir sesučių.
Kadangi jūsų berniukas retai nueina į darželį, tai jam kelia nemenką stresą, nes tenka vis iš naujo prie jo pratintis. Gali būti, kad jis tikrai nori bendrauti su kitais vaikais, tik ne visada tai pavyksta, ir problemas bandė spręsti mušdamasis. Vaikui, aišku, reikia sakyti, kad muštis negalima. Bet ką jam daryti, kai supyksta? Todėl pasiūlykite būdų, kaip vaikas galėtų kitaip išreikšti pykti.
Gal užsinorėjęs trenkti kitam, tegul paima kokį plastmasinį plaktuką ir padaužo ten, kur galima, pavyzdžiui į kilimėlį, ar turi kokią pagalvytę, kurią gali pamušti, gal gali apibėgti ratu apie stalą ir pan. To pratinkite namuose, bet taip pat tarkitės su darželio auklėtoja, kad tai berniukas galėtų daryti ir darželyje. Juk piktą energiją reikia kažkur nukreipti, mažam vaikui sunku save suvaldyti, o žinodami žaismingus būdus, jie imliai jais naudojasi. Tik svarbu pirmais kartais jiems parodyti, kaip tai reikia daryti. Atsikalbinėjimą priimkite ramiai, tiesiog tvirtu balsu pasakykite, kad bus taip, kaip jūs pasakėte, ir viskas. Ir leiskite vaikui pabūti su savo pykčiu.
Iš jūsų išgirdau tokį nerimą, kad pasijutote bejėgė dėl sūnelio elgesio. Norėčiau jus nuraminti, kad daugelis mamyčių ir tėvelių sudėtingesnėse situacijose taip pasijaučia. Skatinčiau Jus labiau pasitikėti savo jėgomis auklėjant vaikučius, nes jie turi jausti, kad tėveliai yra tvirti ir žino, kaip viskas turi būti ☺ Vaikai turi žinoti, kad tėvelių reikia klausyti.
Linkiu sėkmingai įveikti kilusius sunkumus.
Jei turite klausimų vaikų kineziterapeutei, psichologei, akušerei ir žindymo specialistei - rašykite: www.mamyciuklubas.lt/klausimai-atsakymai/ arba redakcija@mamyciuklubas.lt
