Kūčių tradicijos - vienos iš gražiausių, kurias turime išsaugoję Lietuvoje.
Šįkart etnologės teiraujamės apie vaikų dalyvavimą Kūčių vakarienės pasiruošime. Kokių jie turėdavo pareigų ir kaip padėdavo mamai?
Konsultuoja Vilniaus etninės veiklos centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Marija Liugienė:
Eglutes puošdavo pačią Kūčių dieną, važiuodavo jos parvežti iš miško su rogutėmis ir kartu nuveždavo kiškiams šieno, morkų, o kurapkoms – pakratų palesioti. Visas lauktuves paberdavo pamiškėje. Sakydavo, kad Kūčių dieną turi būti sotūs ir žvėreliai.
Ruošiantis šventėms, vaikai turėjo pareigų. Pirmiausia, jie padėdavo namų ruošoj. Juk prieš šventas Kalėdas visi pašaliai turėjo būti išvalyti. Padėdavo, kiek kuris galėdavo, pagal savo amžių.
Vaikai dalyvaudavo ir kūčiukų kepime Kūčių dieną. Mama paprastai pjaustydavo tradicinius kūčiukus, o vaikams leisdavo iš tos tešlos lipdyti visokiausių figūrėlių. Mažieji lipdydavo antytes, kalakutus ir ką tik sugalvoję. Labai džiugu būdavo, kad iškeptas kepinukas išsipūsdavo, pakeisdavo formą, net būdavo sunku atpažinti, kas norėta pavaizduoti. Būdavo linksma ir smagu.
Etnografinėje literatūroje yra aprašyta, kaip mama Kūčių dieną virdavo avižų kisielių, o vaikai turėdavo bėgioti aplink trobą, sakydami „kis, kis“, kad kisielius sutirštėtų ir būtų skanus.
Beje, vaikus laimindavo ne tik kalėdojantis kunigas, bet ir patys tėvai Kūčių vakarienės metu. Laužydavo plotkelę ir palaimindavo mažuosius.
Dar vienas paprotys iš anksčiau Kūčių vakarą: suaugusysis išmesdavo grūdų saują, o vaikai gaudydavo. Kas daugiau sugaus, tas bus sėkmingesnis ateinančiais metais.
