Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad:
| Meningitas | Meningokokas | ||
| Apibrėžimas | Meningitas (lotynų k.- meningitis) - galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas. Lotynų k. meninges – smegenų dangalai, itis – uždegimas. | Bakterija - gramneigiamas diplokokas, panašus į kavos pupelę (gr. coccus – uoga), todėl ši bakterija vadinama meningokoku, kuris sukelia meningokokinę infekciją. | |
| Sukėlėjas | Virusai: enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti. | Bakterijos: Haemophilus influenzae, S. pneumoniae, S. agalactiae, E. coli ir kitos. |
Bakterija: Neisseria meningitidis. |
| Užsikrėtimo būdas | Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas. |
Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas. |
Užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). |
| Simptomai | Būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda: karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimu. | Būdingas karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų sustingimu, pykinimas, vėmimas, vangumas, mieguistumas, odos bėrimas. | Ankstyvieji požymiai nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vangumas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja ir išryškėja hemoraginis bėrimas. |
| Imlumas | Serga įvairaus amžiaus asmenys. | Daugiausia vaikai iki 5 metų amžiaus, vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausantys asmenys. | Serga įvairaus amžiaus asmenys. |
| Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo | Priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti 9-12-21 d. | Priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti 1 - 7 d. | 2 -10 d., dažniausiai 3 – 4 d. Todėl po kontakto su sergančiuoju rekomenduojama stebėti asmenį 10 dienų ir pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams kreiptis į gydytoją. |
| Sezoniškumas | Priklauso nuo sukėlėjo. Pvz. sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai. | Priklauso nuo sukėlėjo. Pvz. sergamumą rudenį ir žiemą gali sukelti S. pneumoniae. | Daugiausia susirgimų registruojama žiemos – pavasario mėnesiais. |
| Paplitimas | Visame pasaulyje. | Visame pasaulyje. | Visame pasaulyje. |
Siekiant išvengti šių infekcijų, rekomenduojama:
- reguliariai plauti rankas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
- reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
- vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių;
- skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į darbuotojų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis skiepyti valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, bei skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.
TIKSLIĄ DIAGNOZĘ GALI NUSTATYTI TIK GYDYTOJAS, ATLIKĘS ATITINKAMUS TYRIMUS.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė.
