Artėjant didžiosioms metų šventėms norisi kalbėti apie tai, kas gera, gražu, teisinga, apie stebuklus, apie iš smulkmenų išaugusius didelius darbus. Kai lauke šąla, tamsu, kai visi užsisukę tarp vakarėlių ir dovanų paieškų, sunkiai pasiekiamas malonumas atrodo tiesiog ramiai susirangyti ant sofos, kojas susisukus į šiltą pledą, šalia susitupdyti vaikus ir skaityti jiems įvairias istorijas.
Galima prie šio paveikslo pridėti puodelį kvepiančios arbatos ar kakavos. O gal židinyje spragsinčias malkas, mandarinų, gvazdikėlių ir cinamono kvapą, jaukiai už lango besileidžiančias snaiges ar šalčio voratinklį ant stiklo.
Kokia knyga tiktų tokiam jaukiam pasisėdėjimui su vaikais? Neprašausite pro šalį nuo lentynos paėmę brolių Grimų pasakas, „Mikės Pūkuotuko istorijas“, „Ežiuką rūke“ ar dar kurią gerai žinomą knygą. Arba galite pasirinkti naujieną.
Kaip gimė Meškių istorijos?
Mums į rankas pakliuvo Evelinos Daciūtės ir Rasos Kaper knyga „Meškių istorijos. Lubinų labirintas“. Jai iliustracijas piešusi Rasa Kaper prisipažįsta, kad prieš metus dar nedrąsiai svajojo apie tai, kad vieną dieną rankose laikys knygą su savo pieštais meškiukais. Ji daug metų juos siuvo, mokė tai daryti kitus, o prieš keletą metų persikėlusi į vyro gimtąją Olandiją pradėjo dar ir piešti.
Anot Kinijoje gyvenančios tekstų autorės Evelinos Daciūtė, jos ir Rasos duetas suskambėjo šį pavasarį, kai ji socialiniame tinkle ilgai stebėjusi Rasos ten publikuojamus piešinius, neištvėrė ir pasiūlė sukurti vienam jos meškių istoriją. O paskui ratas įsisuko – istorija po istorijos ir tai pradėjo panašėti į knygą.
Vasarą Lietuvoje susitikusios kūrėjos susirado leidyklą ir jų išplaukusi svajonė įgavo kontūrus. „Mums pačioms labai patiko tai, ką darėme, gal todėl viskas vyko lengvai, tarsi sviestu patepta, lydima teigiamų emocijų“, - darželyje, į kurį vedė savo vaikus, prieš beveik dešimt metų susipažinusios Evelina ir Rasa.
„Mamyčių klubo“ kalbinamos knygos „Meškių istorijos. Lubinų labirintas“ autorės teigė, kad joms norėtųsi papasakoti vaikams apie svarbius dalykus, bet įkyriai nemoralizuojant. Istorijų veikėjai meškiai patenka į tokias situacijas, kuriose gali atsidurti ir mažieji skaitytojai bei klausytojai. Jie išgyvena baimę, sužino, kaip ją įveikti, klysta, taiso savo klaidas, mokosi dalintis, draugauti.
„Man norisi, kad vaikai, kurie jų klausysis ar skaitys, atpažintų save, suprastų, kad jie tokie ne vieni, pamatytų, kaip galbūt patys galėtų elgtis panašiose situacijose“, - apie tai, kokių tikslų rašydama siekia, pasakojo E. Daciūtė, pati auginanti tris vaikus. Savi vaikai ir buvo pirmieji istorijų žiūrovai bei klausytojai. Dviejų sūnų mama R. Kaper pasakojo, kad jaunesniojo dėka (jam ieškojo dailės mokytojos) ir pati piešti pradėjo. „Dabar sūnus man duoda patarimų meškių paišymo klausimais,“ – dalinosi ji.
Knygoje atiduota ir savotiška duoklė šalims, kuriose gyvena naujosios knygos autorės: viena istorijų yra olandų pasakos, kita – kinų pasakojimo motyvais. Viso knygoje yra šešios istorijos, kurios skirtos 4-9 metų vaikams. Knygą išleido leidykla „Tikra knyga“.
DĖMESIO - KONKURSAS!
sraigiukas
reaqua
Gintarep
InetaBu
saisai