Knygų mylėtojai tradiciškai penktadieniais Mamyčių klube laukia naujos knygos pristatymo ir, žinoma, konkurso! Šiandien pristatome knygą „Aukso žirgas“, kurią dovanoja leidykla TIKRA KNYGA.
Net šešerius metus kurtas animacinis ilgo metro filmas „Aukso žirgas“ sugulė į šią knygą. Pasaka paremta Janio Rainio pjesės tekstais ir baltų mitologijos motyvais.
Princesę Saulę stiklo karste septyneriems metams įkalina Juodoji Motina. Blogio jėgos paima viršų, ir karalystė paskęsta ašarose bei baimėje. Daugybė drąsuolių bando išgelbėti princesę, bet niekam to padaryti nepavyksta. Ar atsiras narsus jaunuolis, kuris ją išlaisvins ir sugrąžins laimę į žmonių širdis?
Norite laimėti šią nuostabią knygą?
Komentaruose parašykite, kas jums yra tikrai gera knyga - tiek skirta vaikams, tiek suaugusiems. Kas joje turėtų būti parašyta, ar būtinai turi būti iliustracijų ir pan.
Laimėtoją išrinksime gegužės 14 d.
Gera knyga, tikrai gera knyga yra lobis skaitytojui. Mėgstu skaityti ir atrasti geras knygas. Man gera knyga yra ta knyga, kuri įtraukia nuo pat skaitymo pradžios ir nebenori paleisti. Kai yra išjausta, puikiai parašyta, o vertėjo tobulai išversta. Man knygoje patinka kai supinamos praeities istorijos su dabartimi, kai išryškėja nuslėpti, nutylėti faktai. Tokia gyvenimiška istorija su už širdies griebiančiais įvykiais, faktais verčianti mąstyti, sukelianti gausybę emocijų.
Vaikams gera knyga yra su puikiom iliustracijom, smagiom istorijom ir pamokymais.
Gera knyga turi:
- kristi į akį (patraukliu viršeliu, turinį atitinkančiomis iliustracijomis);
- prikaustyti protą (įdomus, užvedantis, įtraukiantis, pamokantis turinys);
- nugulti širdelėje (jaudinančios emocijos, tarsi pats tai išgyventum).
Gera knyga yra ta, kuri ir perskaityta tavęs nepalieka (ilgai galvoji apie tai, ką perskaitei). Ją skaitytum dar ir dar kartą. Gera knyga yra ta, apie kurią norėtum papasakoti kiekvienam sutiktam
😀 Gera knyga - dar vienas pasaulio stebuklas🌷
Knygos, knygelės, knygutės. Tai yra didžiausia mano aistra ir pomėgis. Labai patinka skaityti. Neskaitau tik siaubo ir stiprios fantastikos. O šiaip beveik viską. Dukrytė kol kas taip pat labai domisi knygelėmis. Bet čia jau išrankiau. Pastebėjau, kad labiau mėgsta teigiamo teksto ir gražių, aiškių paveikslėlių knygeles. Įspūdingiausia man, kai pasako kokią frazę ar sakinį ir aš tikrai žinau, kad ne iš man žinomos aplinkos tai išmoko. Klausiu iš kur žinai, sako pvz. „meškis taip sakė“. Atrodo mes suaugusieji kartais net neužfiksuojam kažko ir tik kai vaikas pasako, galvoju, juk tikrai! 😀
Kas man yra gera knyga? Mažuliukams gera knyga pirmiausia patraukia išraiškingomis ir patraukliomis iliustracijos, o turinys atsižvelgiant į vaikučio amžių atitinkamas - aiškus, rišlus, sklandus, leidžiantis fantazuoti ir užburiantis, dabar mano beveik trimetei įdomiausios gėrio-blogio trumpos pasakaitės, vėliau tikiu patiks "rimtesnės" knygos, nes knygas renkamės atsakingai ir myli jas mažoji nuo kūdikystės. O mamytei gera knyga leidžia pabėgti nuo realybės, įtraukia, pravirkdina tikromis ašaromis, leidžia juoktis, bėgioja šiurpuliukai ir kai visą naktį galėtum skaityti vietoj brangaus ir saldaus miego, kurio mamytės turi mažai. Knygos apipavidalinimas suaugusiajam mažiau reikšmės duoda, tik svarbiausia - knyga popierinė, galbūt katik iš leidyklos, kurią gali paiimti ir užuosti...
Klausimas ir lengvas ir sunkus tuo paciu. Atrodo, svarbiausia turetu buti siuzetas, taciau net idomiausias siuzetas turetu buti lengvai skaitomas, net rasymo stilius "kabinti"; paveiksliukai - vel gi nuo prioritetu ir zanro priklauso, taciau nors ir sakoma "nespresk apie knyga pagal virseli", vis gi paimsi i rankas ar ne, priklausys ir kiek virselis sudomins. O kur dar ivairios rekomendacijos tiek is pazistamu, tiek kritiku? Jei knyga tapo bestseleriu, didele tikimybe, kad bus isleistas ir filmas, tai kas be ko padidina tikimybe, kad rankose atsidure vertas demesio romanas 😀
O mano beveik keturmetis labai daug demesio skiria iliustracijoms, ir kol as skaitau, jis istyrineja, tad kuo ju daugiau - tuo geriau, bet yra ir kita sio reikalo puse - klausimai jam kyla labiau ne is girdeto teksto, o tai, ka rado paveiksleliuose.
Visų pirma - prizas nuostabus 😀
O man asmeniškai, gera knyga yra tokia, kurioje daug veiksmo, nedidelė įtampa ir paslaptis. Kuri verčia nuolat galvoti "o kas bus toliau", dėmesį prikausto nenuspėjamumas. Labai nemėgstu knygų, kurių siužeto vingius lengva nuspėti.
O vaikiškos knygos - analogiškai: veiksmas, nenuspėjamumas, vaizduotę žadinantys herojai ir jų nuotykiai. Iliustracijos.. o kaip gi be jų? 😀 Prisimenu save vaikystėje - pirmiausia peržiūrėdavau paveiksliukus, o tik po to skaitydavau knygą 😀
labai puiki knyga
Gera knyga vaikams, ta, kurioje grazios iliustracijos, tekstas parasytas aiskiai ir suprantamai vaikui. Tai tokia knyga, kuria vaikas nori skaityt ir skaityt. Ta, kuria kartais tiesiog pavarto arba atvertes pradeda skaityt ir negali sustoti..
Gera knyga turi sudominti ir įtraukti taip, kad pamirštum viską aplinkui ir negalėtum atsitraukti, kad lauktum, kada vėl galėtum tęsti skaitymą, kad galėtum ją skaityti po kaldra su žibintuvėliu 😀 O ją perskaitęs ilgam nepamirštum, galėtum pasvajoti ir norėtum vėl ją skaityti 😀 Va tokia turi būti knyga ir tėvveliams, ir vaikučiams, ir seneliams!
Gera knyga, mano požiūriu, pirmiausia turėtų būti turtinga tiek turinio, tiek kalbos atžvilgiu. Iš knygų, skirtų suaugusiems, didžiausią įspūdį man palieka tos, kurios mane praturtina tiek intelektualiai, tiek emociškai, tos, kurios kažko išmoko, priverčia susimąstyti, kurios įstringa į atmintį ir kurias norisi kitiems rekomenduoti skaityti. Be galo svarbi knygos kalba: beprotiškai gera skaityti kalbą jaučiančių autorių kūrinius – iš tokių kūrinių net kai kuriuos naujadarus ar posakius išsirašau. O vaikiškos knygos pirmiausia turėtų būti patraukiančios vaikų dėmesį, bet nebanalios: kad knyga vaikiška, dar nereiškia, kad ji turi būti suprimityvinta. Knygos vaikams taip pat turėtų siųsti tam tikrą žinutę, visapusiškai vaikus lavinti, mokyti juos suprasti, asociatyviai mąstyti ir pan. Vaikiškose knygose svarbu iliustracijos asociatyviam mąstymui lavinti. Na, ir žinoma, svarbu graži kalba – ne per įmantri, bet vaizdinga, turtinanti vaikų žodyną.