Tomas Dirgėlos knygoje (TYTO ALBA) – 4b klasės detektyvai ieško ŠLUOTOS!
Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams, – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“
Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki.
Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!
Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes.
Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas... Čiupk į rankas knygą, nes tokio detektyvo tau tikrai dar neteko skaityti!
Norite laimėti šią knygą? Tuomet dalyvaukite konkurse!
Kadangi knygos aprašyme paminėta šiek tiek poezija, tad ir jūsų prašysime sudėlioti ketureilį apie... JO DIDENYBĘ RUGSĖJĮ!
Laimėtoją trauksime po savaitės - rugsėjo 8 d.
Labas rytas tau, rugsėji,
Nors kadaise kaip nemėgau:
Tarsi burtų lazdele,
Viską nudažai rusva spalva.
Žolę paslepi po lapais,
Pliurzes maišo lietaus batais,
Vėjas ūžia ausyse,
Tenka slėpt po kepure.
O ir vasaros smagumus
Ryji tarsi guminukus.
Nei prie jūros leisti laiką,
Ar naktim šėliot be saiko.
Užtat purto žadintuvas,
Mokslai užgožia linksmumus.
Jei galėčiau duočiau bučkį,
Pavėluok kasmet truputį.
Ir mūsų eilės RUGSĖJUI:
Ruduo į kiemo vartelius pabeldė.
Tuoj eisiu pažiūrėti, gal ne jis?
Bet ne... RUGSĖJIS rankoj pintinėlę spaudė
Ir taikėsi įsprukti pro duris.
Toks nedrąsus, net drovisi kalbėti.
Pintinė rankoje - pilna, pilna!
Taip norisi vidun jos pažiūrėti –
Kokia gi ta RUGSĖJO dovana?
Kam uogą, obuolį ar kriaušę,
O kam grūdelį, bulvę ar morkas.
Paukštelis džiaugias pasišiaušęs -
RUGSĖJO dovanos – pats tas!
O rankoje kitoj - gėlių priskynęs.
Gal į mokyklą šiandien palydės?
Po šventės, kai sueisime į klasę,
Su manimi gal suole pasėdės?
Jeigu paklausite, kodėl jis toks nedrąsus, tai gal todėl, kad nesinori atsisveikinto su vasara, o gal todėl, kad darbo vietą pakeičiau, tai jaučiuosi šiek tiek panašiai kaip tas rugsėjis eilėraštyje 😀
Pažvelgiu pro langą
Ir liūdžiu dėl išskrendančiųjų paukščių,
Bet širdelę glosto,
Obuoliukais kilimas nusėtas.
Man be galo nuostabu,
Šnąrint sąsiuvinio lapu,
Aš jame iškart rašau –
Mokyklėle, labas! Aš Tave myliu!
Birutės 8m. beveik autorinis darbas.
Pliaukšt rankytėm, trept su koja,
Štai Rugsėjis atplasnoja!
Ant pečių jam - rudens gėrybės,
O kišenėse - mokyklinės linksmybės! 😉
Tik su Vėju Niekadėju, net labai įsibėgėjęs,
Atlėkė mūsų kieman Rugsėjis!
Šermukšnėlei skruostus dažė
Ir visus lapus į krūvą nešė.
Vaikučius mokyklon kvietė,
Nors saulutė jau netaip ir meiliai švietė.
Su Vėsa, Tamsa dar jis susibičiuliavo
Ir lig Spalio šauniai karaliavo!
Štai rugsėjis atskubėjo
Ir visus mus apkerėjo
Savo grožio visuma
Ir daržovių gausuma😀
Pasitikom mes rugseji,
su knyga ir piestuku.
Ryt mes eisim i mokykla,
Bus labai smagu!
Kam atslinko, kam - atskriejo,
Bet jau dėdė štai - rugsėjis!
Žada nuotykių smagių
Ir naujovių didelių!