Kranklė nuskrido – pavojus praėjo, tačiau ką daryti toliau? Namai kitam girios pakrašty, o zuikelis vienas kaip pirštas nepažįstamoje vietoje.
Namai toli, o tamsus miškas pilnas pavojų. Kas pagelbės tokioje nepavydėtinoje situacijoje? Kurmis? O gal baisioji pelėda? Leiskitės į nuotykį kartu su zuikiu ir mokykitės įveikti liūdesį, baimę, pavydą ir kaip pyktį paversti džiaugsmu.
EDUKACINĖ NAUDA: primenama, kokie svarbūs yra namai, pasakojama, kaip reikėtų elgtis susidūrus su gyvenimo iššūkiais, skatinama prisijaukinti baimes, kovoti su pavydu, įveikti pyktį ir liūdesį, džiaugtis dideliais, o kartais ir mažais dalykais.
Laimėk šią knygą, dalyvaudama konkurse!
Parašyk, kaip ir kiek dažnai kalbiesi su vaiku apie įvairias emocijas ir jausmus? Kokiomis priemonėmis mokote juos pažinti (per knygutes, dainas, nuotraukas...)?
Laimėtoją trauksime kitą ketvirtadienį.
Stengiames apie jausmus kalbetis kuo dazniau. Stengiuosi visada ivardinti vaikucio jausmus ir savo. Taip pat turime kelias knygutes apoe jausmus ir pasidarem savo knygute su vaiku nuotraukomis,kur ivairios emocijos pavaizduotos, tai karts nuo karto pavartome.
Stengiamės kalbėti įvairiais būdais - ir tiesiog klausiant ir prašant papasakoti, ir žiūrint paveikslėlius su įvairių nuotaikų veidukais. Ir aišku priklauso nuo vaiko charakterio - mano mergaitė atviresnė, tiesiai pasako: jei pyksta, tai ir sako - aš dabar pikta. Berniukas būdavo mažiukas uždaras, sunku iš jo išpešti jausmus - tad man labai padėdavo knygutė su atverčiamais langeliais ir veidukais juose - ant atversto liūdnas, užvertus langelį linksmas, ant kitų piktas ar verkiantis, tad žaidimų būdu parodydavo savo jausmus.
Susimasčiau, kad mažokai kalbamės apie emocijas... Ačiū MK už priminimą, reikia daug dažniau. Tik ne visada žinau ar teisingai sakau ir pan. Štai žiūrėjo senąją animaciją sekmadienį berods ir pasibaigus filmukui, kad įsiverkė, balsu raudojo vaikas, kaip gaila buvo piemens. Raminau, aiškinau. Tikiuosi, kad teisingai viską sakiau dukrelei.
Stengiuosi kiekvieną dieną pakalbėti apie emocijas, kartais tiesiog įvardindama kaip ji darbar jaučiasi, jei pvz. supyksta ar nuliūsta ar dėl kažko apsidžiaugia. Turime žaidimą/korteles apie emocijas, tad kartas nuo karto išsitraukiam pažaisti, pašnekėti. Taip pat ant sienos turime pasikabinę paveiksliukus su įvairiomis emocijomis ir dažnai apie jas pakalbame.
Neseniai įsigijome knygelę, kurioje patariama kaip emocijas pažinti per piešimą, spalvas...
Kai vaikas supyksta, nuliūsta, išsigąsta, stengiuosi įvardinti tuos jsasmus. Prieš kelus mėnesius Igbas visas savo vai es įvardindavo žodžiu skauda. Dabar jau geba pasakyti, kada supyjsta, kada bijo. Besimokydami emocijų pasitelkėme veidrodį. Žaidėme kartu nykštukus. Užduotis buvo suvaidinti prieš veidrodį linksmą nykštuką, piktą nykštuką, nuliūdusį ir t.t. parodant ne tik veido išraišką, bet ir suspausti kumščius, patrepsėti kojomus, ar iškelti rankas į vuršų, hei nykštukas lsiminfas, sušukti valio ir t.t. Pirmus kartus nykštuką pavaizduodavau aš, o paskui prisijungė ir Ignas. Jam šis žaidimas labai patiko.
Apie jausmus kalbames labai daug. SU vyresnėliu apie jautrumą, nes jis iš prigimties jautrus vaikas, ir tai perprasti (man kaip mamai) padėjo knyga Itin Jautrus Vaikas. Su vaiku skaitėme, ypač ruošiantis į mokyklą ir kovojant su dideliu nerimu leidinį "Ką daryti, kai jaudiniesi per stipriai". Gimus broliui, ir nuverčiant abu vyresnėlius nuo "sosto" skaitėme "Aš Karalius" knygą, kurioje labai smagiai išaiškinta kokie įvyksta pokyčiai vienoje ar ktoje situacijoje, kai jiems nebeskiriamas toks dėmesys, koks buvo skiriamas iki tol. Įvairius jausmus bandome įžvelgti ir aptarti ir skaitydami pasakas, pasakojimus. Labiausiai vaikui įsiminusi knyga "Brolis, kurio nereikėjo". Įspūdingai aprašoma situacija apie vienodą meilę savam ir įvaikintam vaikui, brolių tarpusavio santykiai, nuoskaudos, meilės ir jų emocijų chaosas.
Vyresnėlis nuo mažens buvo pratinamas išreikšti savo jausmus, taip kaip atrodo geriau.. dažnai emocijas perimdavo iš tėvų,bet dabar jis jau didelis.. pasikalbam apie tai kaip jis jaučiasi tam tikrose situacijose ☺ mažutė dar labai maža,todėl visas emocijas ji perima iš mamos- per pienelį ☺
Auginu tris vaikučius ☺ dukrytė dar mažytė, metuku laiko, tai emocijas perima iš brolių, vakar sūnus (3metukų) verkė užsigavęs, tai dukrytė priėjusi kalbino, glostė, o galiausiai apsikabino, be galo gražus vaizdas ☺ vyresnėliui 7 metai, tai dabar daugiau mokomės kaip susitvarkyti su emocijomis ☺ visada vaikams sakau, kad nereikia slėpti savo jausmų, jei linksma juoktis, jei noris verkt, išsiverkti ☺ emocijas mokomės atpažinti realiais pavyzdžiais, suprantamais vaikams, tai knygos, filmai, kasdieniniai išgyvenimai 😀
Mamo sūnelis dar kaip ir mažas, kad jau labai rimtai jam aiškinčiau, kokios būna tos emocijos. Dar sunkiau yra išsiaiškinti, ką ir kodėl konkrečiu metu jis pats jaučia. Bet aš vis tiek bandau. Jei jis yra piktas, nes neišsimiegojo, ar yra alkanas, aš su juo kalbuosi, sakau jam, kad "va tu dabar pyksti, nes neišsimiegojai, dabar pavargai ir tau atrodo, kad tau kažkas nesiseka" arba "tavo pilvukas tuščias, jis tau skundžiasi, o tu jo nesupranti ir pyksti" ir panašiai. Pastebėjau, kad kartais tai net sustabdo isteriją. Vaikas ima klausytis, linksėti galva lyg tikrai viską supranta, ką aš jam sakau. Ir jau ieškau tinkamų knygučių vėlesniam periodui, kai galėsiu ne tik pasakoti, bet ir parodyti, kaip kiti susidoroja su savo jausmais ir emocijomis. Ir ne tik dėl kažkokių nepatenkintų poreikių, bet ir rimtesnių emocijų - kaip pavydas, liūdesys.
Apie jausmus ir emocijas kalbames kasdien. Analizuojam ivykusias situacijas arba pvz paaiskinu, kodel negalima skriaust gyvunu, kaip jie jauciasi. Beziurint filma irgi aptariame kodel tas ar anas personazas taip pasielge..
Sūnus geriausiai emocijas išreiškia šokdamas😀
Mes su keturmečiu sūnumi sekame darželio jo dienelės veiklą ir tęsiame ką jie tame darželyje nuveikė.
Tad mūsų diena turi kiekviena mini temą: mano pagrindinės emocijos atskleidžiamos per kalbos ugdymą pirmadienį - tai diskusija apie malonius ir nemalonius jausmus pvz. linksmas, piktas, laimingas, pavargęs.
Antradieniukas - aplinkos pažinimas. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraiškas, elgesį, jausmus. Piešiame plačią šypseną😀)))
Matematinis ugdymas atėjo trečiadienį pas mus. Padalina daiktus į grupes po lygiai, supranta, kad pridėjus prie daiktų po vieną, daiktų daugėja, atimant mažėja.
Tyrinėjimo diena - ketvirtadienis. Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose jaučiame skirtingas emocijas. Vakare visa šeimyna degustavo jausmukų šokoladukus, vat😉
Penktadienis jee - vaidybos diena. meniniai etiudai "Kaip aš jaučiuosi."
Dar šioje savaitėje mes išmokome naują eilėraštį M. Vainilaitis RUGSĖJO SKAIČIUOTĖS
Mūsų daržas
Du burokai, du ridikai,
Du arbūzai kaip didikai,
Du agurkai ir pupa.
Šok per lysvę – opa pa!..
Du kopūstai trumpakočiai,
Du geltoni aguročiai,
Aguonėlė be varžovių
Raudonuoja ties ežia.
Pasakyk man, kiek daržovių
Išauginome darže?
O savaitgalį belieka tik švelnumo, džiaugsmo emocijas perteikti artimiems žmonėms, kurių per savaitėlę pasiilgome.
Gražių, įsimintinų Jums emocijų linki mūsų šeimyna😀
Aš tai nelabai kalbuosi.. nemoku, nežinau kaip.. dar apie liūdesį, pyktį gal ir pavyksta, o štai teigiamos emocijos ar tokios subtilesnės kaip pavydas, gėda.. nežinau net nuo ko pradėti..
Apie jausmus kalbamės ypač daug. Paskutiniu metu net labai labai, nes sūnui užėjęs 'kodėlčiaus' etapas ir apie viską reikia paklausti. Aiškinamės, kodėl auklėtoja pyko, kodėl vaikai grupėj neklausė, kodėl jam buvo liūdna ar kodėl kai jis sako kad mane myli, man labai smagu.
Rezultatai džiugina. Sūnelis pasidarė atidus kitiems ir reaguoja į kitų žmonių kūno kalbą bei mimikas.
Paskutinis įvykis labai prajuokino. Nuvykome pas močiutę pasveikinti su gimimo diena, įteikėme gėlių ir dovanėlę.O sūnelis pasidomėjo "o močiutę tu dabar čia taip džiaugiesi?" 😃 Sūnui tik trys metukai, tad aš labai džiaugiuosi, kad jis auga toks atidus kitam žmogui.
Mūsų berniukai skirtingo amžiaus,skirtingai supranta ir išreiškia emocijas,vidinę būseną. Su mažuoju (2m) kiekvienam žingsnyje mokomės,rodome,ką daryti,apkabinti,pamyluoti. Žinoma,sakau,kas širdutę liūdina,papasakok,išklausysiu,paguosiu. Tikiu,kad kai mokės kalbėti ir papasakos. O su vyresniuoju kur kas sunkiau. Jam 9m,emocijos,jausmai liejasi laisvai,o teisingo sprendimo nežino,todėl kiekvieną dieną mudu mokomės,ieškome atsakymų. Džiaugiuosi,kad jis atviras,išsako problemą,o tada aiškinamės,ką daryti,kaip neskaudinti kitų ir savęs. Tai yra didžiulis darbas,bet jau sulaukiu ir malonių rezultatų,mano vaikas pamažu žengia pirmyn.
Mes apie jausmus kalbamės tada, kai jie iškyla. Stengiuosi įvardinti užklupusius jausmus - tu supykai, tau liūdna ir pan. Aišku, sunkiau prisiminti įvardyti džiugius jausmus, bet irgi - džiaugiesi, kad ateis močiutė, tau buvo linksma žaisti?
Taip pat ir įvairiose knygose įvardijame - šypsosi, vadinasi, linksmas, verkia, vadinasi, liūdnas ir t.t.