Naujoje „Meškių istorijų“ knygoje yra penki pasakojimai, skirti 4-9 metų vaikams. Juose ir toliau kalbama apie vaikams svarbius dalykus. Vienam istorijų veikėjui gimsta brolis ir jo gyvenimas visiškai pasikeičia. Kita meškė pasiima tai, ko taip troško, bet kas jai nepriklauso, o dosnus veikėjas yra apdovanojamas už savo gerą širdį. Dėl vieno herojaus noro pasirodyti prieš draugus pavojuje atsiduria draugystė, o štai kitoje istorijoje tas pats meškis kartu su mažaisiais draugais parodo senam bei išmintingam Didžiosios girios gyventojui, kas yra tikra draugystė.
KONKURSAS knygai laimėti!
Komentaruose papasakokite - Ar jūsų vaikai moka dalintis? Nuo kada pradėjo? Gal turite patarimų, kaip išmokyti dalintis?
Laimėtoją rinksime birželio 11 d.
Mūsų mažasis dvimetis labai draugiškas ir jam labai patinka dalintis. Jei gauna sausainį, tai laukia kol antrą gaus ir bėga pas brolį kad jam atiduotų. Taip būna ir su sūrio lazdelėm, su bananu ir t.t. Kažkaip jam taip savaime susiklostė tas dalijimosi noras. O mūsų didysis brolis yra toks žmogutis kuris dažniausiai tik garsiai deklaruoja kad REIKIA DALINTIS, bet pats ne visada noriai dalinasi. Ypač gaili savo modeliukų mašinyčių broliukui. Bet kartais labai nustebina pasidalindamas žaislais su broliu neraginamas. Manau kad čia vaikui dar ir nuo nuotaikos priklauso. Taigi mokomės to gražaus dalinimosi proceso ir patarimai mums labai praverstų 😀
Moka dalintis ir labai mėgsta vaišinti. Įpratęs einant į svečius, nešti vaišių😀 Dalintis mokinau visad. Jeigu nenorėdavo, siuliau mainytis į kitą daiktą. Kai buvo mažesnis, dažnai nešė vaišių į darželį (obuolių, sausainių, baronkyčių..) Išmokinti dalintis galima savo pačių pavyzdžiu. Jei tevai mielai dalinasi ir vaišina kitus, toks bus ir vaikiukas 😀
Sukiai mums sekasi dalintis. Bet as nedramatizuoju, juk is niekur nieko as gi savo megstamiausio sijono neatiduodu pirma karta sutiktai draugei, juk ir su savo masina pirma kart sutiktam zmogui nesiulau pasivazineti....Darzelyje lyg ir dalinasi, i svecius su pasikviestais kaimynu vaikiukais irgi dalinasi, tik zinoma, i namus neleidzia issinesti jos zaislu....ai, manau, kad viskas tvarkoje, nes dar veliau prades viska atidavineti , tai bus dar blogiau
O pas mus kolkas vis dar VISKAS MANO etapas, kadangi broliukų sesučių neturi, tad ir dalintis nalabai yra su kuo, su suaugusiais kitaip, o su bendraamžiais ar mažesniais ... na bet po truputį aiškinant, kad reikia dalintis, rodyti pavyzdį, žaidžiant tarpusavy manau greit išaugsim šį tarpsnį.
Musu vaikas ira labai draugiskas ir dosnus.Toks,kuris niekada niekam negaili,o ypac sesei savo.Jaigu beleka valgo,iskart pirmas zodis sese ir jai nesa jau...Labai mielos akimirkos kai taip vaikas dar nedidukas daro jau. 😀 atrodo savo mazytem rankytem taip graziai nesa ir ateina jau ziurim,geriau ne pats susikims,bet pirmiausia kitam duos.
maniškiai irgi mielai dalinasi ir skanumynais ir žaislais.Gal,kad jų daug yra tai kažkaip kaip savaime suprantamas dalykas gaunasi jau.
Mildutė gan anksti išmoko dalintis daiktais, kiek buvo tiksliai nepasakysiu, bet kažkur 1,2-1,5 m. Dalindavosi sausainiais, žaislais. Pradžioje buvo sunku, kad reikia dalintis, niekada neakcentuodavau dalinimosi sausainiu, nes nežinia ar kitas vaikas nealergiškas, o gal jis jam gali labai pakenkti, bet dalinimasi žaislais mokėmė, kad dabar pažais ir atiduos tau, tikrai nepaims ir nenusineš, o jei kur nueis tai grįš ir atiduos.
Mažoji beveik nesidalina, dabar jai 2,8m. bet.... po truputį po truputį laužiam ledus. Jei sesė kažko užsimano, jau dažniau duoda ir sako imk aš palauksiu. 😀
Mano Rokas mokinosi dalintis, kai jam buvo kokie 1,5 metų. Apdalindavo žaislais vaikus, atėjusius į svečius ar kieme. Pradėjus eiti į darželį 2 metų, priešingai, išmoko, kad reikia saugoti, ką turi, kovoti už tai, ko nori. Kadangi sesės sulaukėm, kai jam buvo jau beveik 6 metai, tad buvo jau supratingas ir dėliojo žaislus, kuriuos atiduos ar dalinsis su sese. Be to kieme mielai dalinasi vieni su kitais sausainukais, saldainiukais, rengia bendras vaišes. Taip mokosi vieni iš kitų, rodo gerą pavyzdį jaunesniems broliams ar sesėms.
Tarp mano mergaičių nuo pat antrosios gimimo ypatingas ryšys, jau laukiantis didesnioji tuomet dvimetukė švelniai glostė pilvelį, kasdien kalbino sesutę, kartu klausėsi skaitomų pasakų, keliavo susipažinti su sesute į 3D echoskopiją. Kalbėjome, kad sesutė bus visą gyvenimą pati geriausia jos draugė, kad jos turi mylėti ir saugoti viena kitą. Kai sesytė gimė ta meilė tik stiprėjo, nors buvo etapas, kai vyresnioji pyko, kad mažoji atima iš jos žaislus, tačiau tada visada sakydavome, kad sesuo yra geriausia draugė, o draugės viskuo dalijasi. Primindavome, kad ji yra vyresnė. Jei nenori kažko duoti, tuomet turi nerėkti, o gražiai sesutę sudominti kitu žaisliuku. Ir kažkaip jai tai pavykdavo ir pavyksta, kartais taip įdomu stebėti jų derybas. Ir kartu žaviuosi savo vyresnėlės (dabar jau 5-metės) išmintimi. Žinoma, jos ir pasipyksta, ir mažesnioji didžiajai už kasos patempia, bet moka pačios gražiai susitaikyti, apsikabinti. Jei jau rimtesnė situacija ir abi pavargę, kad protingai išsiaiškintų, tuomet jau mes įsiterpiame.