Šiandien "Mamyčių klubo" draugas - leidykla NIEKO RIMTO mums pristato knygą
"Pomelui kyla daugybė klausimų" (skirta 2–5 m. vaikams)
Retkarčiais rausvas drambliukas Pomelas stabteli po savo piene ir susimąsto. Jo mažoje galvelėje kirba gausybė klausimų: iš kur viskas atsirado, kodėl daiktai yra būtent tokie ir kas viską nuspalvino tokiomis gražiomis spalvomis?
Nors atsakymus rasti ne taip paprasta, drambliukui daržo pasaulis atrodo keistas ir nuostabus. Čia sirpsta žemuogės, vabaliukai ir sraigės šoka pagal gėlių muziką, o jei kartais aplanko liūdesys, jį greitai nuplauna šiltas pavasario lietus.
Norite laimėti šią puikią knygelę savo mažiesiems?
Komentaruose parašykite keletą jūsų mažylių klausimų ar "kalbos perliukų", kurie labiausiai jus pralinksmino ar nustebino! Tikimės, kad jūs užsirašote savo vaikučių įdomius klausimus, pasakymus, juk jie - neįkainojami :)
Laimėtoją rinksime - sausio 29 d.
Mūsu Vismantė turi klausimu pilnas kišenes,tik žinok ką atsakyti😀 Pokalbis telefonu:
-Kodel neatvažiuoji?(vos tik atsiliepus pasnekovui).Aš noriu ,kad atvažiuotum.
-dabar tavo Vismante eile važiuoti pas mane.
-kodel?
-kodel?
-ką veiki?
-mezgu kojines..
-kam jas mezgi?...
-kad kojos šala..
-o kodėl jos šala?man tai nešala dabar..
Tyla(kalbek,kalbek)(tesia pokalbi)
-labas,ka veiki?(viduryje pokalbio)😃 ir vel tų pačiu klausimu aptarinėjimas.
Iš pokalbiosu seneliu:
-kur buvai,kad pavargai?
-miške malku,kad butu kuo kurenti.
-o kam pavargai?jug yra malku makinej.(kam dar po miškus lakstyti)(nustebus)
-Eik atsinešk😀
-ar zuikis turi ragus?(klausimas gryžus iš darželio tik)
😀
Šiandien lankėmės pas gydytoją,nes Kaspariukas susirgo. Aišku,reikia imti kraujuką tyrimams. Kasparas labai bijo. Atėjom prie tyrimų kabineto, o jis sako: "mama, kai man durs aš sakysiu angliškai damn damn, f...k!!!" 🤓|
"Kasparai" (sakau jam) "taip nesakyk, negražu taip kalbėti." O jis: "aš tikrai sakysiu,nes labai bijau!"
"Kasparai (dar kartą bandau susitart), tu geriau dainuok...
Atsisėdam į kėdę, prieina seselė ir Kasparas pradeda: "Buvo senis, ir senutė,susitarę bulves skutė..."
Jau seselė paėmė Kasparo pirštuką,jau durs, o jis: "JOJO JOJO DU KARALIAI, DU KARALIAI DU SNAUDALIAI, PŪKŠT Į BALĄ JIE ABUDU IR ABUDU ATSIBUDO..OOOO".
Iš kabineto išėjom be ašarų, seselė pralinksminta, mama irgi laiminga 😃
O Fausta paskutiniu metu pasidarė tikra kodėlčiukė. Jos klausimai tokie įdomūs būna,reik gerai pasukt galvą,ką atsakyt, keletas paskutinių:
- Mama, o kodėl žmonės turi veidus?
- Mama, o kodėl dabar tamsu? (atsakau - nes dabar vakaras) o ji - o kodėl?
- o kodėl dabar žiema?
- o kodėl berniukai neturi plaukų?
- o kodėl aš mergaitė?
Mūsų dukrytė (1,5 mėn.) turi savų kalbos "perliukų". Batai jai yra "papai", maudytis reiškia "tepte", piešti - "vi vy", rūbai - "mi my". Ne taip seniai tėtį pradėjo vadinti "teti", nes iki tol ir mamą ir tėtį vadino "mama"😀
ir aš smagiai nusikvatojau iš jūsų sumaniojo berniuko. O štai maniškis irgi beveik keturmetis, taip pat nustebino savo logika.
Prieš kurį laiką mirė mano senelis - vaiko prosenelis, kurį vaikas vadino "seneliuku". Buvom kartu jo šermenyse, laidotuvėse, tad vaikas žino, kad seneliukas miega kapuose ir jau nebeatsikels...
O štai mūsų kaime yra dar vienas labai senas senukas. Einame keliu pasivaikčioti, pamatau priekyje einantį senolį ir sakau sūnui: "Žiūrėk, senukas... seneliukas eina".
Vaikas pažiūrėjęs rimtai atsako:
- Reikia jį pakasti.
Vos nenugriuvau iš nustebimo. Paaiškinau mažyliui, jog šis seneliukas gyvas, jis vaikšto ir jo pakasti nereikia 😀 Šiurpi ir kartu šypseną kelianti vaiko logika.
mūsų mažylis dar labai nedaug kalba, bet kelis žodžius pasako. Moka pasakyti MAMA, TETE, BABA, DEDE. Bet juos sako tada, kai pats to nori.
Neseniai prašėme, kad pasakytų MAMA. O jis mums - TETE ir juokiasi 😀 tada dar tris kartus pasako TETE ir stop, rodos kad nebegirdi, ko mes prašom. Žodžiu pasakė kiek jam reikėjo ir viskas 😀
Taigi mes džiaugiamės kiekvienu jo žodeliu, nes jie nėra dažnai kartojami 😀 Karts nuo karto būna šventė 😀
Oi prajuokinot 😀
Mano 4 - metis pradėjo domėtis, iš kur atsiranda vaikai. Kadangi mes stengiamės nepasakoti apie kopustus ir gandrus, bandėm paprastai pasakyti, jog užauga mmamos pilvelyje. Tada jam klausimas naturalus - o kaip tam pilvelyje atsiranda. Mes abu su vyru jau ne taip drąsiai aiškinam, kad įdeda tėtis ten tą sėklytę. Patylėjęs mums sako: na tai jus dabar pabandykit, o aš pažiurėsiu, kaip ten iš tikro buna 😀 Taip ir iškritom abu su vyru iš koto 😀 Kažkaip šis atvejis įsiminė labiausiai