Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja trečią serijos „Domas ir Tomas“ knygą. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams.
Domas ir Tomas kviečia išnarplioti dar vieną beprotiškai įdomią ir šiurpią bylą!
Vis dar manai, kad vaiduokliai gyvena tik kapinėse, rūsiuose, apleistuose dvaruose ar kitose šiurpiose vietose? Vadinasi, dar nepažįsti vaiduoklio BŪ. Jis gyvena Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje ir privirė tiek košės, kad direktorius Liudas Mėmė tikrai nepajėgs visko išsrėbti vienas. Detektyvai Domas ir Tomas turi lygiai savaitę sugauti vaiduoklį BŪ, antraip... mokyklai šakės! Manai, nieko naujo? Taip tik atrodo. Nuotykiai su Domu ir Tomu visada būna kitokie!
Jei tau patiko istorija apie dingusią šluotą ir išklerusį autobusą (ar bent viena iš jų), vadinasi, ši knyga – kaip tik tau!
LAUKIA DAUG ŠUNYBIŲ IR VAIDUOKLYBIŲ!!! Prisijunk!
Norite laimėti šią nuotaikingą knygą?
Komentaruose parašykite patį linksmiausią nuotykį, nutikusį jums mokykloje, apie kurį iki šiol prisimenate su šypsena.
Laimėtoją trauksime rugsėjo 7 d.
Na ir po daugelio metų prisimenant šią situaciją man vis dar juokinga. Nelabai gražu kikenti, bet ... 😀 Tai nutiko biologijos pamokos metu. Mokytoja pakalbėjo pamokos pradžioje ir sėdosi ant kedės. Ir staiga pranyko ... Mokytojos stalas buvo per visą klasės priekį ir toks uždaras. Tą akimirką nutilom, supratę kad nugriuvo nuo kėdės. Po akimirkos pradėjom tyliai kikenti, tada žiūrim ranka užsikabino už stalo, lenda garbanota ševeliūra ir pasirodo visa mokytoja. Dar gan geros nuotaikos ir liepė jos vyrui fizikui nesakyti apie tai (dirbo toje pačioje mokykloje). Klasė jau ūžė nuo nebevaldomo juoko. Tuomet jau įsiutusi mokytoja išrėkė: KON-TRO-LI-NIS dabar!!! Taip ir rašėm tą kontrolinį vis pakikendami. Rezultatų nepamenu, bet ši situacija mums vaikams pasirodė labai juokinga ir ilgam įsimintina 😀
Linksmiausias nuotykis mokykloje...hmmm...daug jų buvo, bet įsimintiniausias turbūt buvo tada, kai po pamokų, ištuštėjus mokyklai likome puošti dvyliktokų klasės, nes kitą dieną turėjo vykti paskutinio skambučio šventė (mokykloje būdavo tradicija). Na o sargė nepastebėjusi, kad mokykloje dar yra 'gyvybė' ėmė ir užrakinusi mokyklą iškeliavo namo kavutės išgerti. 🤣 Ir kokių tik pabėgimo planų nesukūrėme. Jau beveik ropščiantis pro pirmo aukšto langus grįžo išsigandusi sargė ir mus išleido. Buvo nerealiai smagu pasilikti tuščioje mokykloje. Tais laikais dar mobiliųjų nebūdavo, tad paskambinti kažkam kad mus išgelbėtų ir nebuvo kaip.
Visa klasė(buvome gal kokie septintokai ar aštuntokai) "pabėgome" iš visų vienos dienos pamokų😃 Tuomet mums buvo toks nuotykis! Tokia visos klasės vienybė! Tikras detektyvas: ką mokytojai pagalvos; o jei kas pamatys "bebėgančius"; kas bus kitą dieną...O buvo kitą dieną nelabai linksma - rašėme pasiaiškinimus ir visiems be išimties sumažino elgesio pažymį...Bet kokie mokyklos laikai be "šunybių"?...😃
Kartą mėtėme vandens balionus iš ketvirto aukšto (mūsų mokykla senamiestyje, tai tekdavo atsitiktiniams praeiviams), kaip tik tuo metu direktorius ten ėjo lydimas garbių užsienio svečių... nepataikėm, bet užlėkė aiškintis. Mes tik sėdim (vienitnelė klasė ketvirtam aukšte) akytes nuleidę ir rankas ant širdies pridėję prisiekinėjam, kad ką Jūs, direktoriau, argi mes galėtume???? Direktorius, matyt, geros nuotaikos buvo, nes apsimetė, kad patikėjo 😃