Visi vaikučiai mėgsta pasirodyti per tėvelių šventes, tačiau katinėlis Juodis labai drovus. Taip baisu, kad visi nepradėtų garsiai kvatotis... Kaip nugalėti baimes ir dainuoti kartu su visais?
– Juodi, tau pavyks, – padrąsino mokytoja.
Juodis labai stengėsi, bet sugebėjo tik cyptelti.
Kokia laimė, kad katinėlio kepurėje visada tupi peliukas Seimuras, kuris nieko nebijo. Jeigu jis drąsiai tupi ant galvos, kai klasėje pilna kačiukų, tai kodėl reikėtų bijoti Juodžiui?
Norite laimėti šią knygutę? Parašykite - ko jūsų vaikučiai labiausiai bijo ir kaip juos padrąsinate?
Laimėtoją rinksime balandžio 13 d.
Mano dukryte labiausia bijo musiu, o padrasinimas kad turim pletne mazajaI nupirke. 😀
manikis irgi bijo viešų pasirodymų 😀 dar bijo ragauti nežinomų dalykų (o kartais ir žinomų, potencialiai pavojingų dalykų - pvz lipti laipiojimo siena, aukštai lipti kopėčiom.. bet šie dalykai mums gyvenimo negadina, tai su jais nekovojam. Labiausiai reikia kovoti su nesėkmių baime. Dažnai iš jo girdžiu "man nesigaus" ir net nebando.. Bandau stiprinti jo pasitikėjimą savimi apskritai - tikiu, ka dsu laiku ir augančiu pasitikėjimu išnyks ir tos baimės.
Musiškės bijo vorų. Nelabai ,kaip yra čia padrąsinti ... tiesiog reikia greit atbėgti su šluota ir panaikinti tą nenaudėli ir viskas vėl ramu. 😀
Tiesą pasakius, jokių baimių neturim... Vyresnėlis net nakčia sugeba vienas nulėkti namo rūsin, pasišviesdamas prožektoriumi ir parsinešti stiklainiuką uogienės, kai labai užsinori. Kartais net pagalvoju, aš tokio amžiaus bijojau tamsos, o ir dabar kartais tamsa nejauki 😃
Labai jautri mano dukrytė ir bijo elektrinės mėsmalės garso,taip pat skalbimo mašinos,kai gręžia,didelių maišų traškesio,paimu paglostau prisiglaudžiu prie krūtinės sakau mamytė šalia tu nebijok ir nurimsta.
Augustė labai bijo inhaliatoriaus ir iš jo sklindančių garų. Ji rėkia "dūmai!" ir niekaip nepavyksta jos įtikinti kad tai ne dūmai ir nieko blogo tie garai nedaro. Mes patys, tėvai, rodom kaip užsidėti inhaliatoriaus kaukę ir kvėpuoti, tačiau Augustės tai neįtikina ir dar nėra nė vieno karto pavykę panaudoti specialiai jai pirkto inhaliatoriaus.
Kaip ir būdinga tokiame amžiuje, Dovydas bijo tamsos ir dar užsimena apie pabaisas.
Drasiname paprastai - nupirkom blankią lemputę, kuri dega jo kambaryje naktį, taip pat paliekame pravertas duris. O dėl pabaisų - išklausome ko būtent bijo ir bandom sakyti, kad jų nėra, namuose tik mes ir šuo, ir niekas kitas neateis 🤗
Urtė jau šiek tiek pradėjo bijoti tamsos. Dar nemoka paaiškinti, kodėl, bet patamsyje greit greit nubėga iki šviesos jungiklio ir įjungusi šviesą sako: "Man jau nebaisuuuu" 😀
Perskaičiau klausimą ir susimąsčiau,kad neturiu į jį atsakymo.Mano vaikai nė vienas nieko nebijo arba dar iki šiol nesusidūrė su savo baime. Taip nebūna? Net vaikų kiekvieno paklausiu ir matau tik gūžčiojimą pečiais,atsakymas : "Nieko nebijau", "Mama,keistas Tavo klausimas, nesuprantu kaip Tu sugalvojai paklausti" , "Nieko nebijau-jaučiuosi saugus su Tavim,mamyte,ir tėčiu, o dar brolis ,sesės, baimė tikriausia mūsų pati bijo ir net nedrįsta prie mūsų artintis". Toks tad mūsų pamąstymas ir šiandieninis pokalbis apie baimes.
Mūsų mažoji pradėjo bijoti tamsos, nors šios baimės anksčiau nebuvo. Tai kas vakarą imame buteliuką su purkštuku, kuriame vanduo su eteriniu aliejumi ir purškiame aplink lovytę ir kambary. Taip apsaugom nuo ateinančių baubukų naktį. 😀
Pastarąją savaitę labai bijo musės, kuri atšilus irams įlindo į kambarį. Sako, kad vabalas 😀 Lauke nuo čiuožyklos urgi nečiuožė, nes tupėjo musė. Mokau, kad reikia nuvyti, štiš sakyti ir nuskris. Bet vis tiek Ignui baisi ta musė 😃
Mūsų sūnaus didžiausia baimė, kai reikia prieš auditoriją kažką daryti :šokti, dainuoti ar kalbėti. Drąsiname būdami šalia, kalbindami,kad net jei ką nors ir pamirš nuo to nieko blogo neatsitiks, įkvėpti-iškvėpti ir ramiai mintys grįš atgal. Didžiausias vaikui skatinimas ir drąsinimas- kartojimas,kad pamirš ar nepamirš, suklys ar ne-jis vis tiek pats nuostabiausias.
Bijo pirmųjų batukų. Jie la-bai gąsdina!
Trimetis sūnus šiek tiek prisibijo tamsos. Sako, kad tamsoje gyvena BOBAUŠIAI 😃 Istoriją apie BOBAUŠIUS gyvenančius tamsoje parsinešė iš darželio. Ja ten pasidalino kiti vaikai 😀
Kai vakare jau visiems sugulus nori eiti atsigerti vandens, apima baimė. Šitą baimę, jau baigiam išvyti kita istorija. O istorija tokia, kad mūsų namuose gyvenanti kalytė yra BOBAUŠIŲ didžiausia priešė ir gaudytoja, todėl nei vienas BOBAUŠIS nedrįsta nė pro langą žvilgtelėti kai mūsų šuniukas vaikšto po namus.
Tokia štai ir istorija apie superšuniuką BOBAUŠIŲ priešą 😀🤗
Dukrelė labai bijo šunų. Kartą laukiant prie lifto durų, iš jo netikėtai iššoko šuo ir skradžiai sulojo. Išsigandome visi. Bet dukrelė jau daugiau kaip metai, o laukdama lifto, lig šiol slepiasi man už nugaros...