Leidykla „Mažoji raidė“ išleido naują knygelę vaikams „Lapiukas Vasaris. Sausainio kerštas“.
„Sakoma, kad negyvenamose salose niekas negyvena. Tik ne šioje istorijoje. Čia knibždėte knibžda įvairiausių padarų. Tai – ir milžiniškos bitės, kremtančios sausainių trupinius, ir paslaptingas paukštis Naktikovas, kuris nuolat į kažką atsitrenkia, o kur dar vienas spalvingiausių pasakojimo veikėjų – triušis, kuris nesiskaito...“
Tai yra ištrauka iš knygelės anotacijos, kuri puikiai apibūdina visą vyksmo nuotaiką. Lapiuko Vasario pasaulis – tai tarsi didelė žaidimo aikštelė, kurioje atsitinka daug įvairiausių dalykų, įprastų vaikų aplinkoje: nauja draugystė, išbandymai, kurie dovanoja kitokios patirties ir padeda formuoti vertybių sistemą, praversiančią išlipus iš smėlio dėžės ir žengiant į suaugusiųjų pasaulį.
Dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra visai nereikšmingi ir suaugusiųjų aplinkoje kartais keliantys juoką, iš tiesų pasirodo labai svarbūs ir jautrūs, pavyzdžiui,: kuris iš mudviejų aukštesnis? Kas stipresnis? Ar kuris pradėjo pirmas?
Ir atvirkščiai – vaikai puikiai suvokia dalykus, kurie didiesiems žemės gyventojams gali atrodyti visiška nesąmonė. Ten nėra tokių žodžių, kaip „taip negali būti“ arba „neįmanoma“. Vaikiška fantazija gali viską. Jų mąstymas a priori net didžiausią stebuklą gali priimti kaip visai natūralų reiškinį.
Vasaris vis dar gyvena savo susikurtame svajonių pasaulyje, kuriame nuolat nutinka kažkas neįprasta. Tai – nesibaigiantys nuotykiai ir nuolatinės dilemos.
Šis pasakojimas ne tik ugdo empatiją ir smerkia egocentriškumą, bet kartu parodo, kad šie du priešingi dalykai dažniausiai yra labai arti vienas kito, todėl mums tenka rinktis. Nuolat. O jūs tikrai neapsiriksite pasirinkę būtent šią istoriją.
KONKURSAS KNYGAI LAIMĖTI
RINKSIME NET 3 LAIMĖTOJUS!
Komentaruose papasakokite apie smagią vaiko išdaigą, kažkokį nutikimą, nuotykį, įvykį, susijusį su jūsų atžala - tai, kas jus labiausiai prajuokino, nustebino gerąja prasme.
Laimėtojus paskelbsime gegužės 7 d.
1)Štai 1-oji nuotrauka ''išdaiga'',kai buvome kieme ir tik nusisukus jau buvo pagriebtas laistytuvas ir vaikas į jį dėjo ilgai akmenukus kol uždengė dugną,poto emesi kito darbo tai pasiemęs dubenį taip pat dėjo akmenukus.. 😃
2) 2-oje nuotraukoje vaikas nuo pat mažumės su šluota,labai retai kada paslepti išeina ją,tai iki pat dabar,pasiema ir šluoja berniukas. 😃
3)Bus be nuotraukytes bet labai juokinga kai vaikas vienas buvo kolidoriuje ir tada po kiek laiko jo pasigedom poto atejo ir pasisakė,kad išpylė tėčio cinamoną iš striukės radęs,o šį tėtis naudoja pietums darbe su varškyteė valgyti... buvo labai gražios grindys 😃
4)O vakar išpyle ant grindų skystą muilą... tai nei juoktis nei verkti.. 😃,mėgsta dažnai išpilti skalbimo miltelius ar atranda kosiu su makaronais,juos irgi greit "sutvarko".. 😃
Žodžiu mes linksmai gyvenam ir turim kasdieną ką nuveikti.. 😃
👍👍
Kai vienadien radau dingusi is WC tualetini popieriu, neseniai antra gimtadieni atsventes sunus ji nusiciupes panaudojo gan praktiskai - vietoj virveles savo pastatytam traukiniui tempti 😀
Plaunu virtuvej indus, ibega mano 3.5 m berniukas visas patenkintas ir saukia: "Mama, rozetei papildoma laida prijungiau" (niekad anksciau rozetem nesidomejo). Kadangi vaikas prie technikos, taip sakant, mano sirdis jau kulnuose, bet smegenu lasteles vis tik "dirbo": jei pranese "dziugia" naujiena, reiskia vaikui viskas ok, o mazaja girdejau cypaujant, tai ramai jau nulekiau tikrint isradimo. Ogi rado skyle namu kino garsiakalby, tai i ja nuo fotelio "nuvede" stora mezgimo siula... 😀
Paskutinis mažosios "pokštas" (jei jį taip galima pavadint): vyresnėlis (7 m.) lenkėsi kažką pasiimti ir neapskaičiavęs stuktelėjo galvą į stalo kampą. Sėdi.. ašaros kaip pupos byra.. Sakau "eik prisidėk šaltą šaukštą prie kaktos, kad guzas neiššoktų". Grįžta jis su tuo šaukštu prie kaktos, o iš paskos mažoji (2 m.) su arbatiniu šaukšteliu rankoj. Priėjo prie sienos pastovėjo pastovėjo.. tik bumt galvą į sieną, o tada ir šaukštelį prisidėjo 😃
Su vyru akis išpūtę pasižiūrėjome į vienas kitą ir nebesugalvojom ar čia juoktis ar pult aiškint, kad taip daryti nereikia 😃
Ne nuotykis, bet šiaip, labai juokėmės su vyru. Visi atsigulėme vakare miegoti. Dukrelė (3m.) sako „Pakasyk prašau nugarytę“. Tėtis atsikelia ir pradeda glostyti. Ji - „Ne kutenk, o normaliai kasyk, nor-maaa-liai“ 😃
Paguldžiau dukrytę (1,9 m) miegoti pietų miegelio. Niekaip neužmiega, net po supimo, dainavimo, glostymo ir pan. Išėjau į gretimą kambarį. Girdžiu: "kaaaaku". Į šį reikalą negaliu nereaguoti. Lekiu, iškeliu vaiką iš lovytės, sodinu ant puoduko. Nieko. Guldau atgal į lovytę. Toliau nemiega. Išeinu į kitą kambarį. Vėl girdžiu: "niam niaaa...". Galvoju, išalko - nešu užkandžių vaikui. Šiek tiek suvalgo. Vėl guldau į lovytę. Nespėjus man išeiti, girdžiu: "lia- lia- lia" (nurodymas įjungti muziką). Tada atsisėdu šalia vaiko ir pradedu juoktis. Šiaip ar taip, vaikas mane pergudravo. Mažoji "valdytoja" pasirinko strateginius dalykus, žinodama, kad mama sureaguos ir miegas bus paskutinėje vietoje😀
Gulim vakare jau lovoje, girdžiu, kad vaikas dar virtuvėje kažką barškina, čežina. Klausiu jau neturėdama jėgų nueiti - ką darai? Atsako - nieko... Dar kažkas subarška... Ateina su dviem lėkštutėm - jose du sumuštinukai su veidukais 😀 Ryte aišku pamačiau virtuvę su ištežusiu sviestu, apdžiuvusia pernakt dešryte... 😃 Bet šįkart nepykau, o tik skaniai su vyru pasijuokėm 😀 Labai pradžiugina tokios vaiko pastangos 😀 Rezultatą įkeliu: