Susipažinkite: šis mielo, geltono veidelio savininkas – pliušinis šuo Marcipanas ir jam nutiko išties neeilinė istorija, kuri prasideda dideliame Žaislų fabrike...
Marcipano laukia kelionė, kurioje jis pažins tikrus draugus, susidurs su netikėtais pavojais ir padedamas šauniausių bičiulių – Kūtvėlos, Žirafos, Žaliojo Katino ir kitų – sieks įgyvendinti savo svajonę.
Tai – jaudinantis pasakojimas apie nuoširdžią draugystę, ilgesį ir meilę, kuris patiks ir mažiems, ir dideliems skaitytojams.
Pliušinis šuo Marcipanas mus moko, kad sparnai yra širdyje ir tik ja mes galime skristi iš tikrųjų...
Laimėkite šią knygą savo vaikui!
Trumpai aprašykite (ar tiesiog įvardinkite) savo vaikystės ir/ar savo vaiko mylimiausią pliušinį žaislą, koks jis buvo? O gal tiesiog ji perleidote savo mažyliui?
Laimėtoją trauksime kitą ketvirtadienį.
Savo vaikystės mylimiausio žaislo nepamenu, bet dukra, kuriai jau 8 m. vis dar miega su didžiuliu pliušiniu baltuoju lokiuku vardu KUTIS (miega su juo nuo 7 mėnesių, kai pati parsinešė jį į lovytę. Sūnus turi daug miego pliušinių gyvūnų, kasnakt pas jį ateina keli, kuriuos sugalvoja kartu migdytis.
Bandau atsiminti, kokį pliušinį žaislą mėgdavau, bet, deja, nesiseka. Įtariu tokio nebuvo 😀. Na o Gytis labai myli mažą meškiuką, kurį nupirkau jo gimimo proga 😀. Ignas minkšto mylimuko neturi, labiau mėgsta smulkius žaisliukus.
Dukrelė nuo pat gimimo nemėgo pliušinių žaislų. Tiesiog. Neturėjo jokio mylimuko. Žaidė su lėlytėm, poniukais... Kol 4 gimtadienio proga gavo šį paprastą, dryžuotą, į rankytę telpantį katinėlį. Vat tada aš supratau kas yra mylimukas!!! Štai jau metai laiko, kaip su juo miega, sodina kartu valgyti ir žinoma visur vežasi 😍
Turėjai tokį didelį barkatinį,rudą meškiną, kuris paverstas imdavo riaumoti. Nebuvo jis nei minkštas,nei patogus kartu miegoti kaip šiuolaikiniai žaislai, bet dar iki dabar nostalgija jam išlikusi. Jis taip ir liko senelių namuose,o vėliau turbūt atiteko tuos namus nupirkusiems žmonių vaikams
Dukrytės Liepos 5m mėgstamiausias meškiukas pasakorius, be jo ji niekada neužmiega, apsikabina ir nepaleidžia.
Antrosios dukrytės Vakarės 1m mėgstamiausias miego draugas žaismingas rankšluostėlis. Kur tik keliaujam visur jis su mumis. Be rankšluostėlio neužmiegam, tiesiog ji pasiima į delniuką priglaudžia prie veiduko ir taip pati užmiega. 😀❤🌷
aš turėjau rožinį liūtą, su kuriuo miegodavau 😃 dar ir dabar pas tėvus jis yra, ir mergytės mano nuėjusios pas senelius su juo žaidžia 😀
Vaikystėje labiausiai mėgau popierines lėlės,jas išsikirpti ir rengti rūbeliais,o dukrytė turi savo minkštą,švelnų migduką,kuris ją labai ramina,kurį ji be galo myli ir jis visur su ja kartu keliauja.
Aš tūrėjau nuo pat kudikystės beždžionėje bekurios niekur neišeidavau. Taip pat ir mano dukrytė turi meškuti be kurio niekur
Mano dukrytės mylimiausias pliušinis žaislas yra žirafa, kai nuotaika liūdna visada pralinsmina 😀
As turėjau lėlę, kurią visur tampiausi kartu, bet ji buvo plastikinė. Pirmą minkštą mylimuką gavau 14 metų per Kalėdas. Brolis iš Vokietijos (tais laikais užsienis dar kažkas tokio buvo) parvežė tokią didelę, ilgą, spalvotą gyvatę ir dar su liežuviu. Nu fantastiškas žaislas ir netgi interjero dekoras 😀 Tokia mylima ir taip visiems patiko, kad dar ir dabar neišmesta, o tarnauja brolio vaikams 😀
Vieno išskirtinio pliušinuko neturėjau, visus labai mylėjau, o štai mano dukrytė yra labai didelė šunų gerbėja, ir didelių ir mažų ❤
Mano mylimiausias vaikystės žaisliukas, su kuriuo mėgodavau ir visur veždavausi kartu buvo pliušinis šuniukas, kurį vadinau Džeriuku 😉 Su juo kartas nuo karto nuvažiavę pas senelius pažaidžia ir mano vaikučiai. 😉
Mano mėgstamiausias žaislas buvo pliušinė lėlytė rožiniais plaukais. Ji iki šiol yra, bet, deja, dukrai jos perleistijau negaliu, nes nuo dažnų nešiojimų, tampymų visur, veidukas jos įtrūkęs, bet vis tiek liko kaip gražus vaikystės prisiminimas. Sūnaus vyriausio mėgstamiausias, mylimiausias yra senasis Mikė Pukuotukas. Toks mažiukas rudas delno dydžio, iki šiol tik su juo miega, ir į nieką kitą net minčių nėra keisti. Dukrytė įsimylėjus savo Minę. Visur su ja keliauja. Darželyje buvo pagarsėjusi kaip Minės mergaitė, nes kur beeitų-Minė kartu😀 Na, o jauniausias sūnelis dar neturi savo favorito, jam kol kas tinka viskas, kas kramtoma😀
Mano mėgstamiausias žaisliukas buvo mažas šuniukas, kurį vadinau Baltučiuku, nes jis buvo baltas 😀
Vyro mėgstamiausias buvo meškiukas Pepė, kurį perleido mūsų dukrytei 😀
Na mano sūnelis kol kas labiau žavisi mašinytėmis. Net miegoti jas nešasi į lovytę. Bet iš pliušinių žaislų mėgstamiausia yra kiaulytė Pepa. Nors dabar vis dažniau klausia: "o Džiožas?" 😀 o dar turim krūvą meškinų - didelių ir mažų. Jų pilna visur. Ir kartais Nikolas pasisodina visus ir iš eilės bučiuoja 😀
Savo vaikystės mylimiausio pliušinio žaislo neprisimenu, nes matyt tokio neturėjau, gal labiau mėgau piešti ir konstruoti konstruktoriumi 😀)) O vaikai štai pliušinius mylimiausius turi - berniuko - karvytė, pirkta jam dar būnant pilvukyje (jam dabar jau 8 m., o ji vis dar sėdi ant jo lovos), o mergaitės - šuniukas, su kuriuo keliaudavo kartu ir į darželį, o dabar jau tik lieka kartu miegoti namie.