Mama, iš manęs tyčiojasi...

Patyčios – tai nuolatinis tyčiojimasis iš vaiko. Kaip rodo statistika, jas patiria trečdalis Lietuvos mokinių.

Tyčiojamasi ne tik fiziniu būdu, kai vaikas yra skriaudžiamas fiziškai, bet ir žodžiais, kai jis nuolat pravardžiuojamas, tyčia išstumiamas iš bendraamžių ratelio, ignoruojamas.

Jeigu grįžęs iš mokyklos vaikas pasiskundžia tėvams, kad iš jo tyčiojamasi, ar žinote, kaip reikėtų sureaguoti? Paklauskime to „Vaikų linijos“, jau ne pirmus metus inicijuojančius „Savaitės be patyčių“ renginius, psichologės.

Kokia yra pirmoji pagalba vaikui iš tėvų pusės, kai jis grįžęs namo iš mokyklos pasiskundžia, kad iš jo nuolat tyčiojamasi? Atsako VšĮ „Vaikų linija“ psichologė Marina Mažionienė:

Nereaguokite impulsyviai

Šioje situacijoje yra svarbu rimtai priimti vaiko žodžius, jų nenuvertinti pasakant  „ tai tik žaidimas“ arba „tvarkykis pats“. Tai, kad vaikas, grįžęs namo, papasakoja apie patyčias tėvams, gali rodyti, jog vaikas pasitiki savo tėvais ir gali jiems atsiskleisti.

Pasitikėjimą suaugusiais gali sumažinti tėvų impulsyvus reagavimas, kuomet nepasitarus su vaiku, tėvai priima skubotus sprendimus, pvz., susisiekia su skriaudėjo tėvais, nusprendžia pamokyti patį skriaudėją ir kt. Gali būti, jog būtent tokio tėvų elgesio vaikas ir bijo. 

Išklausykite ir būkite dėmesingi

Pirmoji pagalba vaikui, kenčiančiam patyčias, būtų dėmesingumas ir išklausymas. Pokalbio metu svarbu leisti vaikui išpasakoti viską, kas jam nutiko ir priimti bet kokius jo jausmus – vaikas gali būti nusiminęs, pasimetęs arba gali pykti ant skriaudėjų, norėti jiems atkeršyti. Patyčių situacija gali kelti vaikams sunkius jausmus, todėl  galimybė jais pasidalinti yra vaikui labai svarbi.

Pranešimas apie patyčias – ne skundas

Pasakodamas apie bendraamžių patyčias vaikas gali laikyti save skundiku. Tokiu atveju tėvai gali pasakyti vaikui, kad jis gerai padarė papasakodamas apie tai, bei patikinti,  kad vaikas bet kada gali kreiptis į juos pagalbos.

{smallpic:1}

Kovo 19 -25 d. Savaitė be patyčių Programa