Devynioliktąjį advento rytelį vaikas keliasi labai sunkiai, bet suranda jėgų nueiti prie kalendoriaus, tuo pačiu ir išbunda.
Katinėlis atneša riešutėlių ir užduotėlę "pasveikinti mamytę su gimimo dienele".
Vaikas apsidžiaugia, kad vakare bus tortas (kad jis žinotų, kaip mama nemėgsta tortų...)
Vakare mamai nupiešia piešinį ir kai perskaitau mielosios MK redakcijos žinutę apie laimėjimą, Birutė pasakė:"Aš tau tą žaislą padovanosiu, jei...man leisi su juo žaisti".
Dar po minutėlės...
"O dabar aš tau įteiksiu šią Katytę"- staiga girdžiu iš vaiko lūpų ir pamatau nešiną katyte, kurią vieno konkursėlio metu nupiešė, o gerosios tetos pasiuvo pagal piešinį. Vien tik žinant, kad šį katinėlį ji labai saugo, brangina, su juo miega ir kas rytą, išvažiuojant į darželį, apkloja anklodele,kad jis neperšaltų, o vakare pasidomi, ar katinėlis gerai pailsėjo ir pan...
Nesišypsoti negaliu, neapkabinti ir nepabučiuoti už tokius taurius jausmus - būtų nuodėmė. Vien tik šie žodžiai verti didžiausių turtų, dėl kurių žmonija kariauja.
kaip miela ❤
Ir mes tokiai šauniai mamytei siunčiame 🌷🌷🌷 Su gimtadieniu.