Vaikai pirmiausia įsimena pagrindines spalvas: raudoną, mėlyną, žalią ir geltoną, tad mokytis reikia pradėti nuo jų. Žemiau pateikiu keletą nenuobodžių mokymosi būdų.
Pas mus šiandien – raudona diena, taigi šios spalvos bus daug... daugiau... daugiausia! Mes piešėme ausų krapštukais guašu, bet taip pat galima rinktis raudoną pieštuką, kreidelę ar flomasterį. Panaudojome net raudonus butelių kamštelius – juos nutepliojome ausų krapštukais ir ant lapo darėme apvalius atspaudus.
Vandenį pylėme taip pat į raudonos spalvos indą. Iš žaislų dėžės išrinkome raudonos spalvos kaladėles, žaislus ir sustatėme visame kambaryje kaip dekoracijas.
Raudona diena negali apsieiti be raudonų pasakų ar eilėraščių, todėl skaitėme „Raudonkepuraitę“ ir eilėraštį „Pomidoras“ (gaila, nežinau autoriaus):
Vai koks storas, vai koks storas Raudonskruostis pomidoras.
Jam saulutė žandus dažė,
O lietutis gerti nešė.
Tik nelieskit jo daržely
Jis ko gero sprogti gali.
Taip pat į temą tiko kažkada vaikystėje mano kurtas eilėraštis apie braškes:
Mano brolis valgo braškę
Vakar vakare nuraškė
Vienas valgo – man neduoda
Tuoj aš vysiu jį su šluota.
Braškė raudona, graži
Ir manau, labai gardi
Erzina mane begėdis
Nežinau aš, kur man dėtis.
Nuėjau ir aš braškiauti
Noriu baisiai braškių gauti
Dvi radau – ėmiau derėtis
Gal gi apsikeis begėdis?
Iš pradžių pasakė „Ne“
Pažiūrėjo į mane...
Jis man vieną – aš jam dvi
Braškė ši tikrai gardi!
Logiškai mąstant, kokio dydžio turėjo būti ta taip trokštama braškė, jei brolis ją valgė dvi dienas?..:)
Būtina pasitelkti į pagalbą raudonos spalvos daineles. Mums šį kartą puikiausiai tiko Saulės vaikų „Raudonkepuraitės dainelė“, Gintarės „Boružėlė“, N. Ščiukaitės „Skinsiu raudoną rožę“.
Spalvotomis dienomis labai praverčia lipnūs užrašų lapeliai – šį kartą ant lapo klijavome raudonus. Tiksliau, daugiau klijavau aš pati, nes mano mažylei lapeliai lipo ne prie lapų, bet prie pirštų, paskui – prie žandų ir kaktos.
Žiemą surasti raudonspalvių vaisių ar daržovių – sudėtinga, taigi visai raudonai dienai užbaigti užteko obuolių iš tėvuko sodo ir pomidorų iš turgaus. Kol dukrytė valgė, aš dainavau:
Štai, raudonas pomidoras
Štai, raudonas pomidoras
Štai, raudonas pomidoras
Valgai jį gardžiai.
Štai, raudonas obuoliukas
Štai, raudonas obuoliukas
Štai, raudonas obuoliukas
Valgai jį gražiai.
Nors neplanuotai, bet pietūs – jautienos plovas – taip pat buvo į temą, tad mažylei leidau įspausti į puodą pomidorų padažą.
Dabar prisižaidusi iki soties mano panelė, tikiuosi, sapnuos raudonus sapnus :)
Vaiva Žiauberienė
