Ar kada nors stebėjai, kaip juokiasi vaikai? Jie tai daro natūraliai ir iš visos širdies! Kodėl metams bėgant mums taip lengvai nepavyksta nuoširdžiai juoktis kaip vaikystėje?
Kaip sako asmenybių ugdymo konsultantas Andžėjus Reiteris, vaikai mums duoti, kad mes iš jų galėtume visko išmokti.
Kiekvienam žmogui skirtas jo gyvenimo kelias. Kai kam jis ilgesnis, kai kam trumpesnis. Eidami gyvenimo keliu išgyvename begalę įvairių emocijų ir jausmų, tokiu būdu augame kaip asmenybės.
Gyvenimas susideda iš kelių etapų. Viskas prasideda nuo vaikystės, žaidimų, po to įeiname į mokslų ir darbo periodus. Susilaukę vaikų mąstome ir planuojame, kaip juos aprūpinsime gerbūviu, dar vėliau žmogus svarsto, ką jis gali duoti visuomenei ir valstybei, pamažu nebeskiriame sau tiek daug dėmesio.
Visame gyvenimo cikle žmogus griebiasi kažko vieno, užsiciklina, o vaikai niekada nepasilieka toje pačioje būsenoje. Kai suaugęs susirūpinęs sprendžia kažkurią problemą, jis pasileika toje būsenoje, o šalia džiūgaujantys ir džiaugsmu trykštantys vaikas savo elgesiu rodo, kad nereikia taip rimtai žiūrėti į gyvenimą.
Labai svarbu ne tik apskritai kuo daugiau juoktis, bet ir mokėti pasijuokti iš savęs! Tai ir apsauga, ir palengvėjimas vienu metu. Nes kai moki juoktis iš savęs, niekas negali pasijuokti iš tavęs. Toks juokas iš savęs rodo, kad žmogus jau nebebijo.
Reikia gyventi linksmai ir eiti savo Keliu lengvai! Tam ir duotas juokas. Tam ir duoti mums vaikai, kad apie tai primintų! Tad juokimės iš visos širdies kuo dažniau!
KADA JŪS PASKUTINĮ KARTĄ JUOKĖTĖS IŠ VISOS ŠIRDIES?
