Motinystė suteikia sparnus? Vienareikšmiškai TAIP!

15. Apr 2013, 07:00

Oi, tas gyvenimas...Kai pagalvoji jis taip mus įsupa, kad nebejauti, kaip pralekia diena, paskui savaitė, galiausiai mėnuo... Ryte kyli, leki, atrodo, dienos kaip nebuvo, o tu vėl lovoj.

O čia vieną dieną šast ir kažkas nebe taip. Atrodo viskas gerai, atrodo, tai apgalvotai žengtas mūsų šeimos žingsnis, bet pasidariau testuką ir dvi juostelės...

Vyras darbe, tiesiog atsisėdau ant lovos prieš veidrodį, žiūriu ir nežinau, ką galvoti.. Oi, tą momentą prisiminsiu turbūt visą gyvenimą. Tas dešimt minučių, praleistų tiesiog sėdint ir spoksant į save, atrodo, mane pakeitė. Lyg ta pati, lyg viskas gerai, bet kitaip, ne be taip, aš jau nebe tokia aš. Buvo ir laimės, ir baimės, norėjosi ir juoktis, paskui verkti. Per kelias minutes apsivertė visas gyvenimas aukštyn kojomis.

Bet žinot ką, viskas tik į gera! Greitai atsirado ramybės ir didelio laukimo jausmas, namuose įsivyravo jaukumas, dar daugiau meilės, dar daugiau tikėjimo.

Tie devyni mėnesiai pralėkė be proto greitai, ir aš su ašarom akyse laikiau tą mažą stebukliuką - tokį bejėgį, pamėlusį, užtinusiom didelėm akutėm ir visiškai priklausantį nuo manęs ir tėčio. Nuo tos akimirkos praėjo jau daugiau nei 2 metai.

Ir, mano nuomone, motinystė yra džiaugsmas su beprotiškos meilės, rūpesčio, kartais ašarų, neapsakomos laimės, patirties, miego trūkumo, kitakart pervargimo prieskoniu.

Bet ta šypsena, kuri pasitinka kaskart, kas vakarą grįžus iš darbo užmuša visą nuovargį, bemieges naktis, visus vargelius ir lieka tik meilė, laimė, džiaugsmas.

Sūnus yra mūsų šeimos varikliukas, kuris ryte pirmas pažadina, išjudina mūsų dieną, vakare aptaško vonios plyteles, kol nusiprausiam nakčiai ir kuris naktį vis dar neleidžia miegoti, vis primindamas, kad tai jis - didžiausia dalelė mūsų šeimoje.

Ar motinystė suteikia sparnus? Vienareikšmiškai TAIP!

Kodėl?

Nes tapus motina, nebėra žodžių "nemoku, negaliu". Nuo tada prasideda naujas gyvenimo etapas, kuriame mes ir mokome, ir mokomės, mes turime dėl ko stiebtis, dėl ko irtis į priekį, stengtis.. Argi tai ne sparnai, su kuriais įgyjam kažkokią nematomą jėgą, stiprybės, pasitikėjimo jausmą?

Kaip kitaip tada galima vadinti, ką mes darome, kuo esame, kaip esame, dėl ko esame? Mes esame viskas vienam mažam pasaulio nepažįstančiam žmogučiui ir kurį savo sparnais keliame į viršų.

Mama Renita

Konkursas „Tau, miela mama"

PIRMOJI SAVAITĖ "Motinystė suteikia sparnus"

Balandžio 11 - 17 d.

Laukiame jūsų pasvarstymų, gražių minčių apie MOTINYSTĘ... Ką jums tai reiškia, kokius išgyvenimus patiriate...Norime tiesiog išgirsti jūsų mintis iš savo gyvenimo ir patirties.