Mūsų ruošimasis rugsėjui

Viskas, kas gera, turi pabaigą.

Vasara baigiasi, labai skaudu, taip norisi, kad ji dar pabūtų. Dar skaudžiau, kad mano mažiukas jau nebe toks ir mažas, turėsiu jį paleisti į platųjį pasaulį.  O čia ir prasideda mano, ne vaiko, bėdos.

Jis pakankamai mažas, kad suprastų, kur bus, ką veiks, kas pasikeis jo pasaulyje.

Man sunku ir kasdien vis sunkiau. Pirmiausia turiu sau įkalti į galvą, kad turėsiu Nojuką palikti darželyje, kad jam ten bus gerai, smagu. Jau dabar pradedu save tramdyti, raminti ir mokytis nerodyti emocijų. Atrodo, jau kartą tai išgyvenau, bet tiesą sakant, pirmą kartą buvo lengviau. Gal, kad viskas nauja, o dabar nuojauta kužda, bus sunku.

Didžiausias Nojuko pasiruošimas ir įtvirtinimas vyksta žaidimais, savarankišku valgymu, gėrimu iš puoduko,pietų miegelis kasdien tuo pačiu, darželio laiku, čia mums netyčia taip išėjo, "didelių ir mažų reikaliukų" darymas tik tualete.  Dar liko čiulptukas, kurio jis niekaip nepaleidžia, o taip norėtųsi atsisakyti. Visur vaikšto su zuikučiu, suprantama, jis keliaus ir į darželį, be jo miegoti, nusiraminti negali.

Dar turim truputį laiko poilsiui prieš didįjį startą, todėl reikia tinkamai išnaudoti laiką, nuostabų orą ir su puikiu nusiteikimu keliauti į rudenėlį.