"Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta". M. K. Čiurlionis
M.K. Čiurlionio namai Vilniuje, pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, išleido pasakų knygą, sukurtą pagal M.K. Čiurlionio paveikslus "Šiandien karaliai mums pasakas seka" (autoriai: Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus; dailininkė: Lina Eitmantytė – Valužienė) su muzikine kompaktine plokštele smalsiems vaikams ir jų tėveliams.
Knyga gausiai iliustruota Čiurlionio darbų reprodukcijomis, o kompaktinėje plokštelėje skamba M.K. Čiurlionio preliudai, įgroti pianisto, Čiurlionio provaikaičio, R. Zubovo. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga vaikams, sukurta pagal M.K. Čiurlionio paveikslus.
<...>- Koks pasaulis? - nepakeldamas galvos paklausė raštininkas.
- Apkeliautas! - sušuko debesis.
- Taip, taip... Na va, jau baigiau. Štai ir dar viena graži pasaka, - ištarė raštininkas atversdamas naują popieriaus lapą ir smailindamas plunksną. Nekantriai lauksiu tavęs grįžtant su nauja pasaka, - tarė ir pamojavęs ranka nusišypsojo.
Debesis nuskriejo į dangaus tolį užleisdamas vietą kitam savo eilės pasakojimui belaukiančiam dangaus keliauninkui.
- Na, dabar klausau tavęs. Tai kokia tavo istorija ? <...>
Fantazijų ir simbolių kupini M.K. Čiurlionio paveikslai paskatino du autorius sukurti trylika skirtingų nuotaikų ir charakterio poetinių pasakų. Pasakos žanras leido rašytojams laisvai ir poetiškai traktuoti M.K. Čiurlionio paveikslus, priartinti juos prie vaiko pasaulėžiūros ir suteikti galimybę per jautriai ir išradingai sukurtus tekstus patirti paveikslų nuotaiką, pamatyti juose tikrą čiurlionišką stebuklą.
Norite laimėti šią nuostabią knygą?
Komentaruose parašykite - kokia pasaka jūsų šeimoje yra pati mėgstamiausia? Kokią pasaką dažniausiai sekate prieš miegą?
Laimėtoją trauksime ketvirtadienį.
Yra 3 topinės pasakos: abiems - Mikutis darželyje (terapinė pasaka), jau vaikai mintinai moka, bet vis tiek labai įdomu, kaip meškučiui Mikučiui sekėsi pritapti darželyje; Boružėlės pasaka - kaip liūdna boružėlė tapo laimingiausia visame pasaulyje (Austėjos pasaka) ir Perlas - vėlgi terapinė pasaka, kaip berniukas bijojo kojytės operacijos, o perlas per savo istoriją perteikė, kad kartais labai reikia to, ko mes bijome (Deimanto pasaka).
'- Vaikai, ką mes turime?
- Namus...
- ... todėl gyvename šiltai,
- Maisto...
- ... todėl nesame alkani,
- Turime automobilį, dviračius, knygų, pieštukų ir žaislų...
- Turime gyvūnų, kurie visada sutinka pagulėti šalia,
- Žemės- galime užsiauginti vaisių, daržovių ar gėlių,
- Mūsų šalyje nėra karo, neišsiveržia ugnikalniai, o Baltijos jūroje nekyla cunamiai...
- Dar turime vienas kitą...
- Ką mes galime veikti?
- Mokytis, keliauti, draugauti, skaityti, eiti į baseiną, teatrą...
- Ko mums trūksta?
- Nieko... Visiškai nieko... "
Šią pasaką parašė viena daugiavaikė mama. Bet pirmą kartą , kai aš ją perskaičiau, ji man pasidarė tarsi sava, tarsi iš mūsų šeimos gyvenimo. Tai tarsi MŪSŲ ŠEIMOS PASAKA. Net mano vyras ją išgirdęs galvojo, kad ta pasaka mano rašyta, bet ne, ji ne mano , tačiau tokia atspindinti mus visus. Ir mano vaikams ji tapo labai mėgiama- ir net ne prieš nakties miegą, o visad visad, kai atrodo, kai bando pulti liūdesys, ta pasaka mums visiems primena, kad neverta liūdėti dėl kasdienybės smulkmenų, nes mes esam be galo laimingi.
Daug įvairiausių pasakėlių tenka skaityti savo sūnui ir dukrytei prieš miegelį, o savaitgaliais net ir prieš pietų miegelį, tai mūsų mėgstamas užsiėmimas. Patinka nuo jaučio trobelės iki didžiosios mašos knygos pasakų knygelės. Bet šią savaitę karaliauja Mikė Pukuotukas, "Kantrybės Pūkuotuk", nes darželyje švenčia dviejų vaikučių gimtadienį, tad ir namuose persiduoda gimtadienio pokylio skaitymai:|) Mes pasibučiuojam, pasekame pasakėles ir einame miegučio😀
Mano vaikučiai neturi mėgiamiausios pasakos....kiekvieną vakarą sūnelis paprašo pasekti pasaką apie tai, ką tuo metu noriu girdėti. Tai apie ūkį, tai apie močiutę ir bočių... būna paprašo ir jau girdėtos pasakos apie tris parśelius ar auksinę žuvelę. Na, o dar būna taip, kad pamato kokią knygą ir tiesiog prašo ją paskaityti, jau puikiai klausosi Lindgren "Emilio iš Lionebergos" ir dar pats paskui viską atpasakoja ;D
Būtent šiuo metu - Vilkas ir septyni ožiukai 😀
Mūsų mėgstamiausia vištytė ir gaidžiukas 😀
Mūsų šeimos pasaka -meškiukas Rudnosiukas. Vyresnysis sūnus tik su ja eidavo miegoti, jis mintinai išmoko skaityti. O dabar prieš miegelį skaitau mažajam, patinka klausytis ir stebuklingai nurimsta.
Mano mažiai užmiega be pasakų,bet labiausiai jiems patiko ,, Višta kuri pasiklydo rūke :-)
Mantuko pati mėgstamiausia pasaka vis dar yra ''Uodega''. Kas vakarą skaitom ir žiūrinėjam iliustracijas
Trys paršiukai 😀 nes galima suvaidinti, labai vaizdžiai viską pavaizduoti. Dar Katinėlis ir Gaidelis. Tai tėtis pasičiumpa gaidelį, o mama katinėlis bando ten jį visaip kaip išvaduoti 😀 juoko visam vakarui 😀
Labai graži knygelė mums ateičiai,nes pasakos dar nekaraliauja pas mus,dukrytė mielai užmiega mamytei niūniuojant.
Keičiasi pas mus priešmiegelio pasakos. Kurį laiką skaitėme Miglų slėnio fėjų pasakas. Šiuo metu karaliauja Pelenė :-)
Pasaka "Trys paršiukai" ☺ kiekvienas paršiukas turi vaikų vardus, tad kiekvieną vakarą statom skirtingus namus ☺
Pasaka apie ropę, kurią rauna senelis, močiutė, pelytė,šuniukas, katytė ir t.t. 😀 dar ir suvaidinti turim 😃
Seneles pasaka
Išgirdus žodį pasaką, man visada suspurda širdis... Užaugau su mamos kurta, na gal ne visai mamos, o grupelės dar jaunų studenčiokių draugių ant barako grindų su gitara rankose sukurta pasaka-lopšine. Man vaikui ji visada buvo labai paslaptinga, kažko liūdna, bet be galo graži. Kai užaugau, svajojau, kaip seksiu ją savo vaikams. Dabar turiu mažą klausytoją, kuriai ji labai patinka. Taigi, mano pasaka tokia (galima dainuoti arba tiesiog sakyti žodžius ramiu balsu).
Ten už kalnų, už mėlynų, rūmai puikavosi gražūs.
Na o juose buvo trise: princas, princesė ir pažas.
Rūmuose tuos nieks niekados nejautė šalčio ir alkio.
Kartą nakčia pažą slapčia bjaurūs peliūkščiai suvalgė.
O po dienos, lygiai vienos, aš jum sakau tikrą tiesą, tapo staiga gaidžio auka princas ir jojo princesė.
Verkti nereikia, leiskit užbaigti, pasaką liūdnąją mano, buvo visi jie netikri, tik iš saldaus marcipano 😀
Čia trumpoji versija, bet minty manau pagavote. 😀
Mano sūnus kažkaip dar neturi mėgstamiausios pasakos. Bet dažnai būna paprašau jo man padainuoti ar pasekti pasaką. Ir kiekvieną kartą jis tiesiog kartoja: opa opa buvo žirnis ir pupa