Noriu atgal į Paryžių!!!!

Na štai, sugrįžau iš savo išsvajotos kelionės, iš meilės miesto, kuriame, beje, neįsimylėjau, nors prancūzai tikrai gražūs, pasitempę, išsipuošę vyrukai.

Tad akis į ką paganyti tikrai buvo, dar nebuvau mačius tiek gražių vyrukų viename mieste.

Tai buvo mano antroji tolimesnė kelionė už Lietuvos ribų (prieš 6 metus atostogavau Kryme) ir tik dabar supratau, kad turiu priklausomybę keliauti, bet ne gulėti paplūdimyje, o daug daug pamatyti.

Su tais įspūdžiais, kuriuos pamačiau, atsikeliu kas rytą bei prisimenu prieš užmiegant. Tai kažkas nepakartojamo. Noriu atgal!!!!

Pirmasis skrydis lėktuvu. Didžiausią įspūdį paliko pakilimas. Teko pakariauti su draugėmis, kad sėdėčiau prie lango, bet kaip ir turėjo būti, man pasisekė :)

Gražu ar ne?

Draugės juokės, kad aš džiaugiuosi visomis smulkmenomis kaip mažas vaikas. Bet juk tai "veža" .

Gyvenome nakvynės namuose, labai geroje vietoje, prie pat Metro, tad mums visą dieną pavaikščiojus, vakare keliaujant link namų buvo tikra atgaiva kojytėms.

Mūsų kelionė prasidėjo nuo Notre Damo. Nerealus grožis, kokia didybė.. Manau, kad yra mamų, buvusių ten, bet aš vis tiek noriu pasidalinti savo kelionės nuotykiais.

Kaip ir priklauso, uždegėme po žvakutę..

Turėjome žemėlapį, kur, žinoma, surašytos visos lankytinos vietos, tai keliavome, keliavome....

Plaukėme ir Senos upe

Luvras.

Labai miela saldumynų parduotuvė, kur užėję prisiragavome visko, kad net per saldu tapo :D

O štai nuo čia, bekeliaudamos link Triumfo arkos, pasiklydome - tris valandas klaidžiojusios gatvelėmis, kažkokiu būdu atsidūrėme priešingoje pusėje. Bet Arką pasiekėme :) 

Labai juokiausi iš prancūzų vairuotojų, na ir pėsčiųjų. Pastarieji nekreipia dėmesio, ar žalia, ar raudona šviesoforo spalva, eina net neapsidairę ir galvos nesuka. O vairuotojai, štai kaip jie parkuojasi :)

Šiai Renault išvažiuoti neįmanoma :) Bet čia tik vienas iš daugybės pavyzdžių, buvo juokinga. Ir štai gi, kas čia... Eifelio bokštas. Pati didžiausia svajonė jį pamatyti ir jis prieš mano akis!!!!

Ir Giedrutė drebančiomis kojomis, nes siaubingai bijau aukščio, bet aš pačiam viršui.

Nuotraukos, žinoma, čia tik kelios, o ir nuotaikos net neįmanoma perteikti, kokia ji buvo. Svajonė, štai kas čia. 

Kol kas planuoju šiais metais dar dvi keliones, vieną į Manchesterį, o kitą - į Ispaniją. Tikėkimės, kad nebus taip, kad "mes planuojam, o Dievulis juokiasi iš planų". 

O į Paryžių aš dar sugrįšiu. Tada, kai bus žalia...