Štai kodėl norėtumėte gyventi Mažosiose klampynėse:
Egelė: Oj tikrai jei ten gyvena įvairios būtybės mano mergaitei laaabai patiktų. Dabar vis skaitėm knygą apie baubus, tai ir ji svajoja apie savo baubą po lova :D
Devyniaragis: o mes klampynėse praleidžiame savo laisvalaikį, tad labai norėtųsi darbo dienomis apie tai pasvajoti skaitant knygą - gamta, pelkės, gūdūs miškai yra mūsų saugumo ir ramybės oazė.
Reaqua: Dovydo svajonių vieta! Apibūdinsiu trumpai - ten kur nuotykiai, jaudulys, truputis baimės ir nerimo, truputis pabaisų - ten Dovydui labai patiktų! Ir aš norėčiau ten pabūti, kad galėčiau pagelbėti savo mažyliui, jei netyčia jam būtų per daug baisu (angel)
Kodelcia: Pas mus į svečius taip pat "galima atvažiuoti siauru jokiais ženklais nepažymėtu vieškeliu, nežymiai atsišakojančiu nuo asfaltuoto kelio. Kas žino, tas lengvai randa reikiamą posūkį, o kas nežino... tam" galima detaliai nupasakoti ar tiesiog pasitikti ryškiaspalviais balionais. Turim draugų iš miesto, tai pas mus atvykti jiems tas pat, kas į Klampynių miestelį- egzotika, tikra gamta, nuotykiai ir puikios emocijos garantuotos :)
Picama: Kaip smagu būtų gyventi tame paslaptingame kaimelyje: man purvo vonios patinka, mažajam be galo patinka vaikščioti basam (ypač po balas, o po klampynes ko gero dar labiau patiktų!), vyras su vyresnėliu galėtų išsipaišyti veidus ir žaisti slėpynių arba šaudyti iš lankų! :)
Ramune.: Dukrelė norėtų, nes ten galės suptis ant medžio, pinti ąžuolo vainiką, gerti popiečio arbatėlę ir skaityti knygas :)
Saulelydis123: Skaitau apie Klampynes ir iškart matau mūsų gyvenamą vietovę .O ir vaikai išdykę,kupini idėjų ir įsiveliantys į visokius nuotykius kaip knygos herojė Agata. Maniškiai tikrai norėtų gyvent Mažosiose Klampynėse ,nes ten kiekviena diena kupina nuotykių,nes ten gyvena mergaitė tokia pat drąsi ir išdykusi kaip mano vaikai - dienos būtų dar labiau pašėlusios ir kupinos įdomybių bei nuotykių .
Kristina B.: Aišku, kad norėtų - juk ten tiek nuotykių ir veiksmo, paslapatingų, bet geranoriškų būtybių, o kur dar nuosavas baubas :D Aš ir pati norėčiau :)
Floryte: Manau, kad mano Augustė norėtų gyventi Klampynėse:). Šiandien prašė nupirkti tikrą arklį, o ką tik neseniai iš kambario padarė paplūdimį (išsvaidė po visą kambarį kinetinį smėlį):D
***
Tiems, kas skaitė Neringos Vaitkutės trilogiją „Vaivorykščių arkos“ ir kitas knygas, šios autorės daug pristatinėti nereikia: jos tekstai išsiskiria itin vaizdinga, lengvai tekančia kalba, ryškiais veikėjų charakteriais ir nuotykių, staigmenų bei vidinių atradimų kupinais siužetais. Ir tai ne šiaip panegirikos: rašytoja labai gerai pažįsta vaikus ir jų pasaulį, tad pasakoja jiems ne pritūpusi ar pasilenkusi, o kartu sėdėdama ant stogo ir žemyn mataruodama kojomis. Neringos Vaitkutės knygos nukelia į erdves, kurioms išvysti prireikia visos vaizduotės galių ir kuriose veikėjams tenka kasdien priimti svarbius drąsos, garbės, pasiaukojimo spendimus. Ir niekur nerasite rimtuoliškų pamokymų, nes vietoje jų siūlomos patirtys. Skaitytojai patys apsisprendžia, ką palaikyti, kuo pasitikėti, ir čia pat patiria to pasekmes. Galime savo vaikus apsaugoti uždarę namuose, viską drausdami, arba leisti jiems patirti, rinktis, atrasti ir tik pabūti šalia, jei mūsų prireiktų.
Naujausioje N. Vaitkutės knygoje „Klampynių kronikos“ (leidykla „Nieko rimto“, 2018 m.) pasakojama pirmuoju asmeniu. Pagrindinė veikėja – mergaitė, vardu Agata, kuri kartu su šeima gyvena viename iš nedidelių Lietuvos miestelių – Mažosiose Klampynėse, kurias ji pati taip trumpai apibūdina: „Į mūsų miestelį galima atvažiuoti siauru jokiais ženklais nepažymėtu vieškeliu, nežymiai atsišakojančiu nuo asfaltuoto kelio. Kas žino, tas lengvai randa reikiamą posūkį, o kas nežino... tam ir nereikia žinoti. Mažąsias Klampynes iš visų pusių supa pelkės, tankūs miškai, juosia lėta tingi upė, nešanti tamsius vandenis iš vieno pelkynuose pasislėpusio ežero į kitą ir šnabždanti paslaptingu balsu.“
Būtent šiame miestelyje per vienerius metus nutinka tokių dalykų, apie kokius tik proprosenelių pasakose ir legendose girdėjome. „Nors išmokome gyventi šių būtybių apsuptyje, kartais jos įneša smagios sumaišties, ir kol erzelis nurimsta, visos Mažosios Klampynės stovi ant ausų“, – ramiai konstatuoja Agata, drąsiai lėkdama ten, kur tik pakvimpa nuotykiais. Agata yra pati tikriausia svajonių draugė, nes jos namuose niekada nebūna liūdna ir kiekvienas priimamas kaip savas. Mergaitė turi brolį dvynį, jaunesnę seserį, vaikų knygoms iliustracijas piešiančią mamą ir gydančias mikstūras gaminantį tėtį. Dar kartu gyvena pati šauniausia, tvirto būdo ir geros širdies močiutė. Juodvi su mama žino įvairiausių ir kone magiškų būdų, kaip padėti susitvarkyti su vaikams ir visam miesteliui iškylančiais keblumais.
Tik nepamanykite, kad tai siaubo istorijos. Priešingai – autorė sudėjo į knygą daug gražių mūsų tautosakos būtybių, o tik tam, kad skaityti būtų įdomiau, iš pradžių laksto šiurpuliukai, kurie netrukus pavirsta nuostaba ar net juoku. Čia knibžda gyvatės ir žalčiai, ieškantys pagrobtos gyvačių karaliaus karūnos, paslaptingame baltajame name gyvena dailios it lėlės mergaitės, skraido aitvarai, giriose laksto užkerėti vilkai, o pelkėse žybsi žaltvykslės ir už bet kurio medžio gali sutikti laumes, o žiemą vaikai gali pasivaikščioti iš žemės išnyrančiame dailiame rūme. Be to, kiekvienas Mažųjų Klampynių gyventojas turi po savo baubą. Autorė juos apibūdina labai detaliai: išvaizdą, pomėgius, santykius su kitais namų gyventojais, tad, jei Jūsų namuose kaip tik tokių užviso, bus labai pravartu sužinoti daugiau, užuot bandžius juos išguiti ar nuskriausti.
Knygą iliustravo Airijoje gyvenanti dailininkė Monika Mitkutė, ir tai pirmoji jos iliustruota knyga. Taip nutiko, kad regis, viskas šioje knygoje susisiejo: lig šiol visuose Monikos ranka pieštuose darbuose vienur kitur šmėžuodavo mažutės, bevardės, nepiktos, tamsios būtybėlės baltomis akutėmis. Tad knygą iliustruoti galėjo tik ji – nepaaiškinamus, tačiau tokius savus padarėlius pažįstanti Monika Mitkutė. Kiekviena iliustracija be galo kruopščiai išpiešta, įdedant dalelę kasdienos, matytų ir patirtų dalykų, tuo pačiu skaitytojams paliekant vietos savoms interpretacijoms ir tęsiniams. Tai vienas tų gražių pavyzdžių, kai pateikiamas jautrus, gyvas, be galo įdomus ir spalvingas pasaulis, telpantis nedidelėje knygoje.
Laimėtoja - PICAMA!
Lauksime pasidalinant įspūdžiais perskaičius :)
Sveikinam!
Valiooo! Sveikinam !