Pasiruošimas darželiui

Pasiruošti darželiui nemenkas iššūkis visai šeimai. Radusi kokį straipsnį arba knygoje skyrelį apie pasiruošimą darželiui, visada atidžiai perskaitydavau ir pasižymėdavau patikusias mintis. Šiam žingsniui ruoštis ir domėtis pradėjau, kai mažyliui buvo kokie metukai.

Manyčiau, svarbiausia nuspręsti ar tikrai jau norite vesti vaiką į darželį ir kodėl to norite.  Nors mūsų vaikas labai bijo kitų vaikučių, sunkiai apsipranta naujoje aplinkoje, yra neramus, turi mažai savarankiškumo įgūdžių (pats dar nemoka pavalgyti, užsidėti batukų ir pan.), mes nusprendėme, kad jam jau laikas keliauti į darželį, kad viskas bus gerai ir jis puikiai adaptuosis. Manau, kad darželis yra daug geresnis pasirinkimas nei pavargusi mama namuose. 

Kai jau nuspręsta, kad darželis pats geriausias pasirinkimas jūsų šeimai, belieka išsirinkti tinkamiausią darželį. Apsilankėme bent septyniuose  darželiuose, kol išsirinkome sau tinkamiausią. Man buvo ne tiek svarbu kur vaikas valgys ar miegos, nors aišku tai ir gi buvo aktualu, svarbiausia man buvo pamatyti, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais, kokia tvyro atmosfera ir ar mano vaikas čia pritaptų. Ir nors vyrui patiko visi iš šių aplankytų darželių ir jis niekaip negalėdavo suprasti „kas vėl ne taip“, svarbiausia yra vadovautis motiniška nuojauta.

Kai darželis jau išrinktas, mama ir tėtis pasiruošę nukirpti bambagyslę, kuri jungia juos su mažyliu, laikas pradėti ruošti šiam žingsniui ir mažylį. Man patiko perskaityta mintis iš Jūratės Bortkevičienės knygos „Atsakinga tėvystė“:

„Reikėtų vaikui pasakoti ką jis veiks darželyje, tačiau ne taip: Ten bus daug vaikų, daug žaislų, tau bus linksma ir gera. Ar tikrai bus smagu, kai aplink dar dvidešimt vaikų ir su jais visais reikės dalytis žaislais, o mamos ir tėčio, kurie visada gali apginti, nebus? Iš tiesų smagumą vaikas pajus, tačiau vėliau, o dabar jam svarbiausia žinoti, kas jo laukia, kokia bus dienotvarkė: pusryčiaus, pažais, eis į lauką, grįš, papietaus, eis numigti, pavakarieniaus ir ateis mama arba tėtis. Apie tai ir reikėtų kalbėti, pratinti prie būsimos tvarkos, kurioje yra daug pažįstamų detalių: valgyti, miegoti, žaisti. Be to, ikimokyklinukai laiką matuoja ne pagal laikrodį, o pagal  veiksmų seką, kurią žinodami jie jaučiasi ramiau: Mama ateis iškart, kai pamiegosiu ir pavalgysiu.“

Taigi, dabar pratiname mažyli prie šios minties. Jau buvome nuėję kelis kartu apžiūrėti darželio. Jam patiko, žaidė, lakstė. Pasidarėme kelias nuotraukas darželyje, kiemelyje ir dabar kartais jam jas parodau ir papasakoju, kad jis jau didelis ir pradės lankyti darželį su kitais vaikučiais. Bet man atrodo, kad jis dar nuoširdžiai nesupranta, kad kaip tai gali būti, kad mama atves jį čia ir paliks vieną su svetimais žmonėmis.  

Taip pat nusivedžiau mažylį į savo darbovietę ir pasakojau, kad man jau laikas grįžti į darbą, nes tėtis dirba, mama taip pat nori jau dirbti, o jam jau laikas eiti su kitais vaikučiais į darželį.

Kol kas su baime ir nerimu laukiu tos dienos, kai jau tikrai ateisime į darželį ir atsisveikinsime. Bet viskas mažyčiais žingsneliais juda į priekį..