Pinkis ir Nukas mano akimis

Auginant bet kokį naminį gyvūną labai svarbu suprasti, ką jie mąsto. Tiesiog kai kuriuos dalykus matant jų akimis tampa lengviau sutarti su jais ir tinkamai elgtis situacijose.

Pinkis – namų karalius. Dar neteko matyti tokio drąsaus ir valdingo katino. Jis labai komunikabilus, nuolat „šnekasi“ su manimi. Titui bendraujant su juo nuolat prižiūriu, nors matosi, kad Pinkis kantriai kenčia vaiko „švelnius“ glostymus, tačiau visada stebiu, kad nebūtų peržengiama riba ir neprisikviesti bėdų.

{pic:pinkis1}

{pic:pinkis2}

Titas PINKIO akimis

Netikras katinas

Mūsų namuose gyvena netikras katinas. Jis truputį panašus į dvikojus, bet yra labai sumažintas. Mane baugina jo balsas: nemoka miauksėti kaip normalios katės, nemoka šnekėti kaip įprasti dvikojai, staugia kažkokiais nerišliais garsais, o kai bandau prieiti ir pašnekinti, tada pradeda kaukti kaip sirena.

Jau nekalbant, kad visi dvikojai turi tik šiek tiek kailio ant galvos, tai jo pakaušį puošia tik keli susiraitę plaukai. Nenuostabu, kad niekada nemačiau jo prausiantis, juk nėra ką prausti.

Jo vaikščiojimas visai baisus... Jau geriau mokytųsi eiti keturiom, nes kai bando kopijuoti normalius dvikojus eina zigzagais didžiausiais, o parklupęs ant keturių paleidžia visas keturias sirenas...

Kai noriu pažaisti su juo ir atnešu jam kamuoliuką, kad mestų kaip meta mano dvikojė, jis pradeda mano žaislą valgyti! Ir dar kažkas negerai su jo iltimis, nes jų teturi tik 5...Taigi, padariau išvadą, kad tai netikras ir niekam tikęs katinas. Nesuprantu, kodėl mano dvikojė jį šitaip lepina...

NUKAS

Nukas – toks pat draugiškas ir žaismingas kaip Pinkis. Tačiau jis yra katinas „bailiukas“. Jis mėgsta ramybę, niekada nelekia pasitikti svečių prie durų ir labai vengia svetimų žmonių. Tik prie manęs jaučiasi drąsiausiai, leidžiasi glostomas ir žaidžia su manimi.

{smallpic:nukas1}

Apie jo problemą daug diskutavau įvairiuose forumuose, bet išvada tokia, kad reikia jį priimti tokį, koks yra. Galbūt jis buvo skriaudžiamas vaikystėje, gal yra kitokių priežasčių – to niekas nepasakys. Man labai skaudu, kai artimieji sako: „Pinkis – tai tikras katinas, mielas ir draugiškas, o Nukas tai kažkoks nenormalus, tai ne katinas...“. Bet aš matau daug jo privalumų jame, tai labai protingas gyvūnas, kartais net per daug...

{pic:nukas2}

{pic:nukas3}

Tik jis moka atsukti kraną, atsidaryti visas spinteles (reikia rišti ir visaip kitaip užspausti visas dureles ne tik nuo Tito). Todėl aš myliu Nuką tokį, koks jis yra ir bandau į gyvenimą pažvelgti jo akelėmis...

Mano širdutėje įstrigęs spyglys

Neliūdėk, kad neprieinu prie tavęs kviečiamas, neieškok mano šėšėlio, bėgančio nuo tavojo... Nuo pat mūsų pirmojo susitikimo pažvelgęs į tavo akis, žinojau, kad būsiu mylimas ir svarbus. Vežant į naujus namus, juk jutai, kaip stipriai glaudžiausi prie tavęs, kaip buvau įsikibęs savo nagučiais į tavo rankas.

Jutai mano drebulį, nerimą ir džiaugsmą, kad pagaliau kažkas mane myli... Man gera, kai pasiėmusi mane ant kelių glamonėji, juk tada raitausi iš džiaugsmo. Kiekvieną dieną matai mano akis, sekančias tavąsias, kiekvieną vakarą junti mano švelnius glaustymusis aplink kojas kaip padėką, kad rūpiniesi manimi. Aš nebijau tavęs, juk matai su kokiu džiaugsmu ir murkimu pasitinku tavo meilias rankas...

Neliūdėk, kai bėgu nuo tavęs priėjus tau arčiau, neverk, kai įsitaisau tolimiausiam kamputy... Aš vis tiek myliu tave, bet mano širdy skausmą, baimę ir nerimą kelia įstrigęs spyglys...

{pic:seima}

Šeima...

Rasa (rainiukee)