Savaitę pradėjom su šypsena ir užsidegimu. Nojukas noriai keliavo pas vaikus, ypač traukė žaislai. Pirmą dieną auklėtoja pasakė, kad pratinsimės pusdieniais, bandysime palikti vaikus vienus, bet, jei pradėtų isterikuoti, neitų nuraminti, kvies mamas.
Mano vaikas pirmą dieną matė tik žaislus, todėl pabuvusi pusvalandį išėjau namo. Per tą laiką gyvenau įdomiai - keistai : lyg ir laisva, bet kartu nerimas, kaip mano vaikas, kaip jam sekasi, ar nueis į tualetą, ar pavalgys.
Per pietus keliavau į darželį. Nojukas buvo laimingas ir sotus, šypsena iki ausų. Džiūgavau puikia diena ir tyliai laukiau rytojaus.
Deja, kitus rytus mano vaikas jau suprato, kur einam, kas jo laukia. Todėl zirzimas ir nerimas prasidėjo pakeliui į darželį. Čia jau verkimas ir manęs nepaleidimas. Paklausus auklėtojos, kaip jam diena praėjo, sako, viskas gerai, paverkia ir nurimsta, bet tik ne vakar. Praėjusi diena Nojukui buvo labai juoda: vien tik verkimas, nenoras valgyti, o be to, miegas labai suprastėjo, tiek diena, tiek naktį, poilsio ir ramybės neliko.
Man pasidarė neramu ir skaudu matyti tokį savo mažiuką. Keliavau į vaistinę patarimų ieškoti. Nusipirkau homeopatinių vaistukų ir nežinia, ar mano noras ir tikėjimas, kad jie palengvintų gyvenimą, ar tikrai jie suveikė, bet Nojukas puikia išmiegojo ir pietukų, ir nakties miegelį. Kai šįryt atsikėlė su šypsena ir noru suvalgyti brolio pusryčius, supratau, Mano Vaikas Grįžo :)
Per šią savaitę pamačiau, kad Nojukas dar kartą patvirtino savarankiškumą - valgo tik pats ir nesileidžia auklėtojų maitinamas, grįžta švarus, nors seilinuko neturi ir jo nepripažįsta, puikiai susitvarko su tualetu, imlus naujovėm, greit perprato darželio gyvenimo taisykles : atidarius spintelę traukia basutes, perrengiu ir jis, nors liūdnas, bet eina vienas į grupę.
Tikiu, kad toliau bus lengviau ir geriau, svarbiausia , kaip galima ilgiau išvengti peršalimų.
Sedalia sirupa, vaikas geria trys dienos,poveikis akivaizdus ☺
Dėkui
Sėkmės šaunuoliui 😀