Štai ir praėjo pirmoji savaitė - mamos širdis dainuoja. Gal dėl to, kad jau buvome lankę darželį, pratinimasis pavyko labai lengvai. Prie to prisideda ir tai, kad mato, jog ir vyresnėlis kartu su juo išeina (jie lanko tą pačią įstaigą tik skirtingas grupes). Taigi jis žvaliai ir be ašarų nukeliauja į darželį ir, anot tėčio, kartais net pamiršta atsisveikinti - skuba pas vaikus. Jau trečią lankymo dieną palikau miegoti, pasiimu jį iš karto po vakarienės. Vyresnėlio auklėtoja sako, kad jie stengiasi, kad mažieji nepamatytų vyresnių, bet šis jau atpažįsta ją pačią, tai dažnai pasisveikina eidamas pro šalį :)
Didžiausi mūsų iššūkiai lieka puodas ir dailus pasimaitinimas (dabar po kiekvieno valgio jam keičia maikutę, nes seilinuko atkakliai nepripažįsta). Jokių darbelių dar nebuvo, vis dar vyksta adaptacija. Iš visų grupės vaikų, pusė jau serga. Įdomu ir baugu, kaip seksis mums.
Nelabai turiu nuotraukų iš darželio, tad straipsnį puošiu tiesiog vasaros akimirka.
