Taigi praėjo pirmoji Rikantės savaitė valstybiniame darželyje. Skirtumai, kuriuos pastebėjau lygindama Rikantės darželį su sesutės Žemynos privačiu lauko darželiu, yra milžiniški ir, sakyčiau, esminiai vaiko gerai emocinei būklei ir sveikatai.
Pirmiausia, labai skiriasi adaptacijos metodai. Su Žemyna (kuri nuo mažens labai kuklus vaikas ir iki trijų metų neprisileisdavo net močiučių) į darželį kartu vaikščiojome visą mėnesį. Pirmąją savaitę kartu su manimi ji būdavo iki pietų, kartu dalyvaudavo darželio dienos programoje, susipažino ir įprato prie pasikartojančios dienotvarkės. Per tą laiką auklėtojai skyrė jai labai daug dėmesio, bandė įkalbėti leisti jai padėti nusiplauti rankas ar apsirengti.
Su Rikante pirmąją dieną atėjome, pabuvau grupėje 15 minučių ir teko išeiti. Auklėtoja nesuteikė jai asmeninio dėmesio, tiesiog Rikantė matė ją "apeinant" kitus vaikus iš tolo. Mano mažoji didvyriškai pasiliko be ašarų, tačiau kartojant šią procedūrą kitomis dienomis kilo nenumaldoma isterija, ko su kukliaja Žemyna nebūdavo. Rikantė nenurimdavo ir man išėjus, kitomis dienomis palikdavau ją ir valandai, ir pusantros, bet visą tą laiką ji verkdavo be sustojimo. Auklėtoja ją kažkiek pakalbindavo, tačiau nuraminti taip ir nepavyko.
Antra, valstybinis darželis, pažeisdamas higienos normas (jos nurodo, kad vaikai turi eiti į lauką 2 kartus per dieną, jei temperatūra nėra žemesnė nei -12), vaikų į lauką neveda išvis. Vietoj to vieną dieną vaikai piešė ir klausėsi muzikos, antrąją laisvai žaidė, trečiąją žiūrėjo planšetę.
Tuo tarpu Žemyna savo darželyje čiuožinėjo su rogutėmis, darė eksperimentus... Rikantė rytais ėmė sakyti:
- Nenoliu kita daleli. Noliu myna daleli eit. (Nenoriu kito darželio. Noriu eit į Žemynos darželį).
Patikėkite, širdį skauda neišpasakytai, ypač kai vaikas pats įvertina, kur tikrai žymiai smagiau. Kai lydėdavome sesę į darželį, Rikantė irgi norėdvo pasilikti, išnešdavau ją su ašaromis namo.
tikiu, kad čia iš dalies ir tėvų nuopelnas, tačiau čia ne tėvų sprendimas, o yra oficialios higienos normos 😀 ten nurodyta, kada ir kiek vesti į lauką.
Tokie darželiai nesulyginami dalykai ne vien dėl to, kad jie skiriasi pobūdžiu. Bet dar ir tėvų požiūriu.
Renkantis netradicinį darželį tėvų požiūris platesnis.
O pavyzdžiui valstybiniame, išvestų vaikus lyjančioj į lauką, pusė grupės mamyčių pasmerktų auklėtojas, kad jų vaikus sušaldyt nori, susargdinti ir taip toliau.
Atleiskit jei kam nepatinka tokie žodžiai. Bet tokia realybė.
Dėl planšečių tai iš vis absurdas...Bet tai manau svarstytina. Jei tėvai nepritartų tokiai veiklai, galima būtų jos ir atsisakyti.
Dėl planšetės rodymo darželyje dvimečiui- tai jau labai blogai☹
na, dėl lauko aš jau kaip ir.žinojau, kad valstybiniame.sakys, neva per sunku. nematau valstybiniuose dieną prie teritorijos žaidžiančių vaikų. bet labiausiai užkliūna veikla, kuri siūloma vaikams vietoj to, atseit geresnė. pvz planšetės. aš apskritai nesu linkusi dvimečiams rodyti ekranų.
Na taip, akivaizdus skirtumas tarp darželių dėl nevedimo į lauką. Labai gaila, kad sesės negali eiti į vieną darželį. Čiuožinėtų kartu nuo kalnelio..
elementaru - nėra lėšų ir vietos darželyje nebėra.
O kodėl neina kur sesuo?