Iš mamos Anitos, kurios sūnus Tajus rugpjūčio pabaigoje pradėjo lankyti darželį, laiško:
Tajus pradėjo eiti į darželį rugpjūčio 29 d. Po poros dienų buvo pirmoji baisioji diena, kai palikau vaiką valandai su auklėtojom. Visą visą valandą vaikas be sustojimo prarėkė. Po savaitgalio atėjusi į darželį nebegalėjau palikti ir auklėtojos sakė tik neišeiti. Gal kitą dieną bandyti palikti 20 min, ir nieko nesakius pabėgti, kai vaikas nematys? Mes su Tajum esam sukūrę ypač stiprų ryšį tarpusavy ir niekaip jis negali manęs paleisti. Su vaikais randa kontaktus, bet su suaugusiais sunkiai. Neprisileidžia nei močiutės, nei krikšto tėvelių. Jei suaugęs pakalbina, iškart lekia pas mane. Jei įsižaidžia, puikiai žaidžia, domisi, stato, bet pastoviai akim manęs ieško.
Taigi norėčiau paprašyti psichologės patarimų, kaip mums palengvinti adaptacijos periodą, kaip elgtis namuose. Kaip jūs rekomenduotumėte palikti darželyje, ar pabėgti jai nematys ar bandyti atsisveikinti ir sunkiai atplešiant nuo savęs jį palikti (pirmas palikimas atsisveikinant sunkiai praėjo)?
Vaikas tikrai daug žmonių sutikęs gyvenime, niekas nebuvo išgąsdinę, su daug vaikų bendravęs, daug keliavom taip pat. Suvokiam darželio naudą ir būtinybę. Ačiū už pagalbą.
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė:
Sveiki, Anita,
Vaikams pradėti lankyti darželį – tikrai didelė ir ne iš karto maloni permaina. Kai kurie vaikučiai adaptuojasi lengviau, kiti – sunkiau, bet visiems pirmosios dienos sunkios, net tiems, kuriems, rodos, viskas gerai. Jūs rašote, kad sūnus negali jūsų paleisti, neprisileidžia nei močiutės, nei krikšto tėvelių.
Kiek suprantu, iki darželio vaikutis visada buvo su jumis, nėra pratęs be jūsų būti net trumpą laiką. Tokiems vaikučiams adaptacija užtrunka ilgiau ir būtina su auklėtojomis tartis, kad apie 2 savaites su vaikučiu jūs galėtumėte darželyje po porą valandų būti kartu. Mažiukas jums padedant turi apsiprasti su aplinka, auklėtojomis ir kitais vaikais. Po to pusvalandį palikite vieną, dieną iš dienos, stebėdama Tajaus savijautą, laiką ilginkite.
Vaikiukas, visą laiką buvęs su mama ir paliktas nepažįstamoje aplinkoje, aišku, patiria didelį stresą, nenuostabu, kad visą laiką verkia. Gali būti, kad ir praėjus 2 savaitėms verks, nes išsiskirti su mama ir tada nesinorės, bet aplinka jau bus jam artimesnė ir galbūt, kiek paliūdėjęs, nurims ir įsitrauks į veiklą.
Atėjus laikui palikti jį vieną darželyje, jokias būdais nepabėkite nuo sūnelio nieko jam nepasakiusi, būtinai atsisveikinkite ir tada kiek galite greičiau išeikite. Susitarkite, kaip atsisveikinsite („Nurengsiu, pabučiuosiu ir išeisiu“), pasakykite, kada ateisite pasiimti („po pietų“, „po miegelio“ ar pan.) ir būtinai darykite taip, kaip susitarėte. Sūnelis gali verkti atsisveikindamas, bet jam bus daug saugiau ir aiškiau, kai viską žinos.
Pratinant vaikutį prie darželio svarbus rutiniškumas, kiekvieną dieną darykite viską panašiai, tuo pačiu laiku, stenkitės nedaryti pertraukų. Sekite sūneliui pasakas apie darželį, kaip iš pradžių nesinori kažkokiam herojui ten eiti, bet pamažu jis pripranta ir ten pasidaro įdomu ir smagu.
Suprantu, kad šiuo metu nerimaujate, bet pasistenkite savo nerimo neperduoti mažiukui. Vaikui girdint nekalbėkite su kitais apie sunkią adaptaciją, atsisveikinat nesigraudinkite, stenkitės šypsotis. Jei jūs nusiteiksite, kad Tajui darželyje bus gerai, kai tik jis apsipras, taip turėtų ir įvykti. Svarbiausia nusiteikite pozityviai ir apsišarvuokite kantrybe.
Linkiu, kad Tajui darželis taptų smagia vieta.
Sėkmės.
Ačiū už patarimus ir palaikymą! Labai džiaugiuosi, kad nenusileidau auklėtojoms darželyje, kai kelias dienas visos sakydavo pabėgti, kai vaikas nematys. Taip pat dėkoju auklėtojoms už leidimą vaiką adaptuoti po truputį. Lyg ir viskas gerėja, žinoma dar sunku, bet ašarų trukmė mažėja.