Labai dažnai kalbama, kad vaikai yra kūrybiški, tik su laiku šis jų gebėjimas yra užgniaužiamas ir vietos fantazijai, idėjoms ir saviraiškai nebelieka. Ir kas dėl to dažniausiai kaltas? Žinoma, mes tėvai, kurie vaikų kūrybiškumą suvokiame, kaip įprastą dalyką ir pamirštame jį puoselėti bei skatinti. Apie tai ir kalbamės su "Menų terapijos centro" psichologe ir dailės terapeute Dovile Jankauskiene.
- Kada atsiranda kūrybiškumas?
- Kūrybiškumas yra prigimtinis. Tai duotybė, kurią kiti vadina “Dievo dovana”. Visi vaikai gimsta kūrybiški ir jų kūrybingumas atsiskleidžia dar kai jie yra kūdikiai.
Norėdami nusiraminti vaikai dažnai turi skudurėlį ar mėgstamą žaisliuką, kurį laiko, kuomet nemato mamos, jis padeda jiems įveikti nerimą, vadinamą “tranzitinį objektą”. Šis veiksmas, to daikto atsiradimas jau yra pirmasis kūrybiškumo aktas, pirmas simbolis.
Vėliau vaikai pradeda manipuliuoti daiktais - jie supranta, kad gali išberti žaislus, kažką numesti. Visa tai irgi yra kūrybiškumas, nes jie kažką pakeičia. Žaisliukai buvo čia, o ėmė ir atsidūrė ten, turėjo rankoje barškutį, o jis nukrito - jie į tai reaguoja ir tai jau yra kūrybiškas veiksmas.
Mažyliai ragauja pirmąją košę, ima ją su ranka ir tekšt - balutė. Oho! Kažkas pasikeitė ir mažylis tai padarė pats. Paėmė mamos lūpdažį ir brūkšt - žymė ant veidrodžio. Tai jau yra kūryba! Ir tai vaiką džiugina, nes tai yra pirmasis jo piešinys. Negalvokite, kad tai kažkoks piktybinis kenkimas ar netvarka - tai kūrybiškumas. Juk legendos byloja, kad ir žemė, žmonija atsirado iš chaoso...
Vyresni vaikai pradeda susikurti žaidimų erdvę, kur perkelia savo vidinę realybę. Pradžioje jie atkartoja situacijas ir maitina lėlytę, taip kaip mes maitiname juos, bet vėliau tuos žaidimus papildo savaip - žiūrėk šaukštelis jau tapo termometru, o paprastas pagaliukas telefonu. Jie toliau vysto savo kūrybiškumą. Jie jau išlaiko dėmesį, atsiranda rolės.
Piešimo kūrybiškumas eina paraleliai ir piešimas ant sienos tikrai nėra vaiko piktybiškumas, o tiesiog noras išbandyti. Jis dabar yra mažasis atradėjas ir ryšio tarp akių ir rankos nėra. Vaikutis sako “brum brum” ir piešia dantytas linijas, lyg ten važiuotų mašina. Vėliau tik atsiranda kontroliuojama keverzonė, kai jis jau nori kažką konkrečiai nupiešti.
- Tai reiškia, kad turime viską leisti, kad tik nežlugdytume vaiko kūrybiškumo?
- Daugelis tėvų klausia kur yra riba tarp laisvės kūrybai, kai galima viskas ir tvarkos? Vaikui reikia ribų ir nebūtina leisti visko: piešti ant sienų, grindų ir fotelių. Net jei išpylė maistą ir pradeda žaisti su juo - nors tai kūrybiškumo aktas, bet nebūtina to leisti, todėl sustabdykite. Šiuos žaidimus leiskite žaisti vietoje ir laiku. Štai duokite dubenį su vandeniu, putomis, kur vaikas gali taškytis ir daryti ką nori, bet jis išlaiko indo ribas ir tai daro tik tame dubenyje.
Aišku, viską drausti taip pat nėra gerai - atraskite vidurį. Savo vaikus auginame pasąmoningai ir kartais jeigu tėvai, kuriems nieko neleido, savo vaikams leidžia per daug. Nepulkite į kraštutinumus.
- Dabar vaikai turi begales žaislų - ar jie padeda skatinti kūrybiškumą?
- Vienas iš didžiausių kūrybiškumo priešų - šiuolaikiniai žaislai, kurie pypsi, mirgsi, groja ir daro viską. Vaikui nebereikia stengtis. Ugdant vaikų kūrybiškumą reikia nebaigtų medžiagų - pavyzdžiui kartoninių namelių, kuriuos galima apipiešti, įvairiausių formų kaladėlių ar lėlių, kurios šiek tiek neišbaigtos (ne tos, kurios turi viską labai tikroviškai). Geriau mažylis pasiims tris medžiagos skiauteles ir pats sukurs joms sauskelnes ar antklodėlę.
Net ir tie patys konstruktoriai “Lego”, kartais stabdo vaikų kūrybiškumą, nes vaikai dėlioja tik tai kas parodyta paveikslėlyje. Kitaip jie nesupranta. O jeigu trūksta detalių, jie neieško jų kitur, jie prašo kito konstruktoriaus komplekto.
Duokite kūdikiams krakmolo - jis nėra nuodingas, jį galės čiupinėti, net palaižyti ar daryti krūveles, bus daug įdomesnis žaidimas nei viską galintis žaislas.
Žaislų gausa gniaužia kūrybiškumą. Juk patys žinome, jog progresas, išradimai atsiranda tik kai kažkom mums trūksta. Taip atsirado didžiausi žmonijos išradimai! O dabar per Kalėdas vaikai skuba išpakuoti kuo greičiau dovanas, bet realiai jomis nesidžiaugia. Tad jeigu įdomus tik pats procesas - gal pripakuokime tik daug dėžučių?
