Praėjusiais metais leidykla Nieko rimto džiaugėsi ne viena sėkminga knygų serija, klasikos ir šių dienų geriausiais kūriniais. Šiandien "Mamyčių klubas" dalijasi pačiu pačiausiu 2014 metų knygų sąrašu.
Agnès de Lestrade „Didysis žodžių fabrikas“
Fantastiškos knygų žiurkės: „Įsivaizduokite, jei norėdami pasakyti brangiam žmogui „Aš tave myliu”, turėtumėte sumokėti tiek, kiek dabar kainuoja jūsų išmanusis telefonas ar net automobilis. O jei tiek neturėtumėte, o vis tiek labai norėtumėte pasakyti, ar mokėtumėt? Jei vieninteliai žodžiai, kuriuos įpirktumėt savo meilei išreikšti būtų „vyšnia, dulkė, kėdė”. Ar atsisuktų į jus jūsų mylimasis, jei taip pašauktumėt? O gal nueitų su tuo, kuris įperka?“
Deborah Underwood „Tylioji knygelė“
Dailininkė Sigutė Ach apie knygelę: „Jos puslapiai – atokvėpis kasdienybės šurmulio išvargintai sielai“
Hans Christian Andersen „Pasakos“
J. Lūžaitė-Kajėnienė: „Gerai žinomos pasakos, iš naujo atrandamos, o galbūt tik pirmą kartą skaitomos, pakeri kalbos juvelyrika – vaizdiniai sodrūs, kupini simbolikos. Šių penkių pasakų veikėjai yra maži, tyri, išmintingi ir nepaliaujamai tikintys šviesa. Jie įkvepia pasikliauti savimi, nepasiduoti piktoms mintims ir skriaudoms. Šie mažyliai nustebina visus savo drąsa ir gebėjimu mylėti.“
Kęstutis Kasparavičius „Drebantis riteris“
Goda Baranauskaitė: „Kartais, kai atrodo, tą teisybę taip sunku atrasti, o visi tavęs kažkodėl nepastebi, ima ir nutinka stebuklas (patikėkit, stebuklai vyksta ne tik per Kalėdas!), ir viskas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Nors, geriau pagalvojus, ar tik stebuklas čia kaltas? Kęstutis Kasparavičius sumaniai mums visiems, o svarbiausia – vaikams, parodo, kad ne puikybė ir graži išvaizda mums padeda įgyvendinti troškimus. Pasaulis myli tuos, kurie savyje nešiojasi gerą ir kilnią širdį. “
William Joyce „Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“
Karolina Katinaitė: „„Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“ – tai šiltas kūrinys apie žmones, paskyrusius gyvenimą knygoms ir knygas, kurios už tai atsidėkoja. Knyga skirta visiems, nebijantiems turėti paveikslėlių knygą savo lentynoje. Ir, žinoma, tikintiems, kad mažiau yra daugiau.“ W. Joyce kurtas trumpametražis filmukas tuo pačiu pavadinimu laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą.
Stephan Biesty „Milžiniškos transporto priemonės“
Mama Agnė: „Nors knyga skirta vaikams nuo 4 metų, ji tikrai sudomina tiek jaunesnius, tiek vyresnius berniukus. Trejų Simonui, žinoma, įdomiausia kuo greičiau pažvelgti, kas gi slepiasi už atverčiamų langelių. Tačiau sužinoti, kas slypi milžiniškų transporto priemonių viduje, smalsu ne tik penkerių Kasparui, bet ir berniukų tėčiui.“
Mamyčių klubas: „PIRATŲ LAIKRODIS – labai naudinga knygelė, padedanti vaikučius mokytis valandų. Knygelės privalumai tokie, jog ji pagaminta iš itin storo kartoninio popieriaus, teksto turinys priimtinas, suprantamas ir smagus mano sūneliui. Dar smagiau, kad sukant laikroduko rodykles, caksi tos rodyklėlės, o tai papildomas džiaugsmas mažyliui.“
Jakob Martin Strid „Nepaprasta milžiniškos kriaušės istorija“
Simona: „Su draugais daug lengviau išsprendžiami net sunkiausi uždaviniai. Tai pateikdamas per situacijas, pasakojimo nuotaiką, autorius išvengė pamokymų ir atviros didaktikos. Nei vienas veikėjas nėra absoliučiai blogas. Net nervingasis, sumaištį sukėlęs vicemeras ar karingieji piratai. Knygose vaikams susiformavusi tradicija viską piešti juodomis arba baltomis spalvomis. Tačiau pamažu ši tendencija keičiasi, dėl ko reikia tik džiaugtis. Gyvenimas ne toks. Visi turi ir gerų ir prastesnių savybių, kartais supyksta ar išsigąsta. Žinoma, šioje istorijoje pasaulis kuriamas pabrėžiant pozityviąją jo pusę, bet sėkmingai išvengiama perdėto meilumo ir švelnybių. Vietoj to pasitelkiamas humoras.“
„Mumių pojūčių ir mokymosi knyga“
Ideali knygutė patiems mažiausiems, kuriems taip knieti iščiupinėti visus paviršius, tirti aplinką. Tuo labiau, kad po knygutės vartymo tai, kas pamatyta, paliesta gali aptikti ir atpažinti savoje aplinkoje.
Martin Handford „Surask Joną!“
Gustė: „Atsakant į pirmą galvoje kylantį klausimą paaiškiname – Jonas (anglakalbėse šalyse atsišaukiantis Wally arba Waldo vardu) yra netradicinis turistas visur keliaujantis pėstute ir atsiduriantis įvairiausiose vietose nepaisydamas laiko ar erdvės barjerų. Kaip kitaip paaiškinsi, kaip šis Jonas, apranga šiek tiek primenantis kalėdinį saldainį, viename puslapyje smagiai slysta nuo snieguoto kalno, o jau kitame dalyvauja senovės miesto Trojos puolime?! Tai keisčiausias keliautojas, kokį tik mums yra tekę matyti, žinoma, jeigu tik pasiseka jį pastebėti. O štai čia ir prasideda mūsų vargai negalai. Aptikti Joną tarp tūkstančių jį supančių žmogeliukų tikrai nėra paprasta, bet tegu tai tampa jums iššūkiu – surasti jį kuo greičiau. Pasiruoškite ilgam tupėjimui įkišus nosį į knygos puslapius ieškant šio nenuspėjamo veikėjo!“
Shaun Tan „Atokaus priemiesčio istorijos“
Benas Bėrantas: „Ir visgi kokios tos lentynos, į kurias atkeliaus ši knyga? Vaikiškos, o gal nukrautos rimtomis knygomis? Reikėtų pastebėti, kad „Atokaus priemiesčio istorijose“ dažniausiai veikia vaikai, tačiau jie patenka į toli gražu ne vaikiškas situacijas: du broliai išsiruošia į sunkią kelionę ieškodami žemėlapio ribos, senelis pasakoja kvapą gniaužiančią istoriją apie pavojingą pasiruošimą savo ir senelės vestuvėms, jūrų zoologijos enciklopediją apsikabinęs mažas berniukas atsigula vejoje ant dėmės, kurią paliko iš nežinia kur atsiradęs diugonis. Natūralu, kad mažuosius skaitytojus tai galėtų gąsdinti.“
J. M. Barrie „Piteris Penas ir Vendė“
Jurga Lūžaitė-Kajėnienė: „Matyt, nė neverta diskutuoti apie knygos meninę, auklėjamąją vertę. Tai lobių skrynia mažiesiems fantazuotojams, svajotojams, savo „niekados šalių“ kūrėjams. Čia susipina fantazija, realybė, sentimentalumas, ironija.“
