Kaip Mamyčių klubui sakė psichologė Sonata Vizgaudienė, tėveliai Kalėdų metu tampa stebukladariais, tad dažnai susiduria su problema – ar tikrai siekiant išlaikyti stebuklo išsipildymo atmosferą reikia daryti viską, ko tik vaikai įsigeidžia. Reikėtų į šią problemą pažiūrėti keleriopai.
Kadangi patys tėveliai kuria Kalėdų stebuklą, visų pirma, nuo pat mažens reikėtų vaikams rengti šeimoje tokią šventę, kokia būtų pati priimtiniausia. Jei finansinės galimybės nedidelės arba jums nepriimtina pirkti brangius žaislus – vaikus taip reikėtų ir nuteikti. Mažiukai vaikai natūraliai priima viską, ką siūlo tėveliai. Tikrai tėveliai neprivalo tenkinti visų vaikų norų (pvz., su vaikais kalbėtis apie tai, kad Kalėdų senelis turi dovanas padovanoti visiems vaikams, todėl labai brangių dovanų nedovanoja ar pan.).
Pasitelkę fantaziją, tėvai gali puikiai išsisukti iš padėties padovanodami, ką mano esant reikalinga. Visgi verta pamąstyti, ar tikrai vaiko noras jau toks netikęs? Ar tik mums suaugusiems taip atrodo? O jeigu mūsų požiūriu ir taip, vaikas mąsto kitaip. Ir galbūt jis gali sulaukti tos Kalėdinės dovanos, kurios nori, o paskui pats nuspręsti, kiek ji reikalinga.
Paprastos, nebrangios dovanos vaikams teikia daug džiaugsmo
Juk visi mokomės iš savo patirties. Kažko norėdami taip pat. Juk ir mums ne visada norisi tik to, kas labai naudinga bei reikalinga. Visada prisiminkime, kad vaikai labai laukia Kalėdinių dovanų, bet tik nuo mūsų priklauso, ką jie gaus. Jei tėveliai išradingi – ir paprastos, nebrangios dovanos vaikams sukelia daug džiaugsmo.
Dovanodami vaikams ne tai, ko jie laukė, stenkitės tai pateikti išradingai, juk jūs savo vaikučius pažįstate geriausiai ir tikrai pagalvoję atrasite būdą, kaip padaryti, kad vaikas neliktų nusivylęs.
Ar riboti dovanų kiekį?
Dėl Kalėdinių dovanų gausos turėtų spręsti patys tėveliai. Bet aš nelabai protingai sugalvoju, kaip Kalėdines dovanas galima apriboti. Nebent iš anksto sukontaktuoti su visa gimine ir susitarti. Savo anūkus myli seneliai, tetos bei dėdės taip pat labai nori kažką padovanoti ir kaip galėtume jiems tai uždrausti. Negi mes norėtume, kad kažkas mums uždraustų dovanoti dovanas, pavyzdžiui, gimtadienio proga, kad nebūtų per daug.
Galbūt mums verta pasistengti mokyti vaikus įvertinti kiekvieną dovaną, jas kartu apžiūrėti, pasikalbėti, kaip ją bus galima panaudoti, kur tvarkingai laikyti. Jei vaikai dar mažiukai, galima po kiek laiko paslėpti keletą dovanų ir ištraukti metų viduryje – vaikai patiria nemažai džiaugsmo atradę žaislus iš naujo. O jei namuose žaislų atsiranda gerokai per daug, juk galima su vaiku nuspręsti, kam jų gali labai reikėti ir juos tiesiog padovanoti, paaukoti.
Svarbiausia, kad vaikai išmoktų tinkamai elgtis su daiktais, o ne laužytų ir mėtytų kur papuola, tada jų gausos problema turėtų sumažėti. Keletą kartų per metus padaroma žaislų revizija (kartu peržiūrėti žaislus ir nebenaudojamus atiduoti), paskatintų vaikus apmąstyti, ko jiems tikrai reikia, pratintų prie tvarkos.
Jei vaikas gauna no tokią dovaną, kurios tikėjosi, tėveliams tenka pasitelkti savo sumanumą. Paprastai užtenka nesudėtingų paaiškinimų (bet jie būtini) ir vaikai patiki, dažniausiai visai nenusimena, nes vis tiek dovanas gauti malonu. Vienas iš būdų prie dovanos prisegti Kalėdų Senelio laišką, kuriame pats Senelis paaiškina, kodėl dovanoja būtent tai.
