Iš Enrikos (Milanosmamos) laiško redakcijai:
Sveiki,
gal galite padėti mums su mažyle išspręsti iškilusias problemas. Šiuo metu labai daug permainų mūsų gyvenime - prasidėjo darželis ir tėvelis išvyko į komandiruotę. Namuose likome vienos su 1,7 m. dukrele. Pirmoji, ir jau labai varginanti problema, tai vaiko verkimas paliekant darželyje. Į darželį keliaujame jau 3 savaites. Viduryje rugsėjo dukra susirgo, todėl kurį laiką buvome namuose. Po to situacija pasikeitė kardinaliai. Iki tol su džiaugsmu pasilikdavusi grupėje, ji pradėjo verkti ir veržtis pas mamą. Kas dieniniai rytiniai verksmai apsunkinane tik mane, bet ir ją. Įdomu, kiek laiko visa tai tęsis ir kaip būtų galima palengvinti adaptaciją. Nors, pasak auklytės, palikta viena ir nurimusi ji jaučiasi puikiai.
Antra problema, nes nežinau su kuo labiau susijusi ar su darželiu, ar su tėčio išvykimu. Dukra nebenori miegoti savo lovelėje ir prašosi pas mus į lovą, nors anksčiau pykdavo, jei įsikeldavome pas save. Noras miegoti su mumis atsirado dar vyrui būnant namuose. Galvojau, kad gal dėl per didelio emocinio krūvio ji blaškosi, o atsigulusi tarp mūsų nusiramina ir užmiega, bet išvykus tėtei dukra visiškai atsisako lovelės. Jei įkeliu ją miegančią - prasibunda ir verkdama prašosi atgal į lovą. Aišku, miegojimas kartu nėra varginantis, bet smalsu, kodėl taip staigiai atsirado toks poreikis, juolab, kad jau seniai pamėgo miegoti savo lovoje. Tiesa, paminėsiu, kad ir naktinis miegas nėra ramus: dukra dažnai per miegus šaukia mane arba tėtį bei sako žodį "ate".
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Pirma dalis dėl vaiko verkimo ir nenoro pasilikti darželyje: vaikams taip jau yra ir dažniausiai taip būna visiems vaikams, tik pradėjus eiti į darželį, jie tai supranta kaip žaidimą ir smagumą. Nauji vaikai, žaislai, tačiau po kažkiek laiko pamato, jog tai toli gražu ne žaidimas, jog darželis tai darbas. Dėl to prasideda pasipriešinimas tam.
Antra problema - tai vaiko neramus miegas, ribų bandymas. Ribas vaikai bando nulat. Situacija pasikeitė ir tai puiki proga išbandyt, kas keičiasi asmeniškai tam vaikui pasikeitus situacijai. Taip, galimas dalykas, kad vaikas jaučia ilgesį ir yra neramu, nes tėčio nėra, galų gale vaikas puikiai jaučia ir mamos emocijas.
Nereiktų pamiršt, kad vaikui reikalingos griežtos ribos ir taisyklės ir pirmiausiai prieš keičiant tvarką, reiktų apgalvot, kaip pasikeis taisyklės.
Kaip suteikt vaikui daugiau saugumo?
Tiesiog daug kalbėt, bendraut ir pasakot, ką tėtis veikia, kad skambino, kad grįš, kad siunčia bučinuką. Viskam reikia laiko. Tiek šeimai prisiderint prie naujos situacijos, tiek kiekvienam šeimos nariui atskirai.
